Imperatorius Frydrichas II: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
 
Per [[1228]]–[[1229]] m. VI kryžiaus žygį daugiausia diplomatiniais metodais iš [[Egiptas|Egipto]] sultono buvo atgauti [[Jeruzalė]], [[Betliejus]] bei [[Nazaretas]]. Frydrichas pasiskelbe Jeruzalės karaliumi ir valdė šią karalystę [[1229]]–[[1243]] m.
[[Vaizdas:Palermo-sarcofago di federico II.jpg |thumb|left|Frydricho II sarkofagas ]]
 
[[1230]] m. grįžo į Siciliją, iš kur tęsė kovą su popiežiumi. 1230 m. šis anuliavo ekskomuniką. Kai [[1238]] m. jo nesantuokinis sūnus Enzigas vedė [[Sardinija|Sardinijos]] princesę ir tapo svarbiausiu kandidatu į Sardinijos sostą, kurios siuzerenu save laikė popiežius ir Popiežiaus valstybei iškilo grėsmė atsidurti apsuptam imperatoriaus šalininkų, [[1239]] m. Frydrichas buvo dar kartą ekskomunikuotas, formaliai dėl ketinimo išvyti popiežių iš Romos, kurioje buvo daug Frydricho šalininkų. Tačiau Frydrichas turėjo daugiau karinės jėgos ir [[1244]] m. popiežius [[Inocentas IV]] buvo priverstas bėgti į [[Lionas|Lioną]]. Bet Frydrichas pralaimėjo propagandinį karą. [[1245]] m. Inocentas IV paskelbė atimąs iš jo imperatoriaus titulą. Dauguma Europos valdovų liko neutralūs, Frydricho neparėmė. Jis pradėjo stiprinti susvyravusią savo valdžią Vokietijoje, bet netikėtai mirė.<ref>{{VLE|VI|259||Frydrichas II (Šventoji Romos imperija)}}</ref>
 
Anoniminis naudotojas