Mykolas Kalmantas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
[[Image:MykolasKalm.jpg|thumb|right|200px|Mykolas Kalmantas]]
Kalmantas (Kalmantavičius) Mykolas (Mikas) gimė 1895 metų Spalio 5 dieną, Mėsčionių kaime, Švenčionėlių apskrityje. 1912 metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] baigė vidurinę technikos mokyklą. Iki 1915 mokėsi Petrogrado ([[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]]) gimnazijoje. Mobilizuotas į Rusijos kariumenę 1916 metais baigė Peterhofo 3 praporčikų karo mokyklą, suteiktas praporčiko laipsnis. 1917 įstojo į lietuvių batalioną Smolenske, kurį išformavus grįžo į Lietuvą. 1919 Rugsėjo 3 dieną mobilizuotas į Lietuvos kariumenę, paskirtas Ukmergės bataliono antros kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau kulkosvaidžių komandos viršininku. 1919 metų Lapkričio 18 dieną suteiktas vyriausiojo leitenanto laipsnis. Tų metų Groudžio mėnesio 15 dieną batalioną performavus į aštuntą pėstinikų pulką paskirtas pulko ryšių komandos viršininku. 1920 kovėsi su bolševikais Kaukonių-Daugovos rouže, su lenkais prie Augostavo ir Vilniaus. 1920 Rugpjūčio 20 dieną paskirtas šeštos kuopos, vėliau mokomosios kuopos vadu. 1922 Gegužės 1 dieną pakeltas į kapitonus. Spalio 13 dieną baigė aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1923 savanoriu nuvyko į [[Klaipėda|Klaipėdos]] kraštą [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] gelbėjimo krašto žinion, paskirtas antros sukilėlių grupės vadu (slapyvardis ''M. Bajoras''). 1923 Sausio 9- 22 dienomis dalyvavo vaduojant Klaipėdą, vadovavo sukilėliams užimant Pagėnių miestą ir apskritis, paskirtas šios teritorijos komendantu. 1923 Sausio 15 dieną su trimis kuopomis prasiveržė pro prancūzų ginybos liniją ir užėmė Klaipėdą, asmeniškai suėmė vyriausiąjį prancūzų komisarą generolą Petisnė, administravusį Klaipėdos kraštą. Sausio 16 dieną paskirtas Klaipėdos krašto savanorių sukilėlių pirmo pulko vadu. 1923- 25 metais aštuntuojo pėstininkų pulko bataliono vadas. 1924 studijavo
VDU Teisių fakultete. 1925- 35 Lietuvos Šaulių sąjungos viršininkas. Vienas aktiviausių skautijos organizatorių, 1925- 27 vyriausiasis skautas, 1929- 40 ir 1945- 50 garbės gynėjas. Vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų (1927), Lietuvių-soumių draugijos pirminkas (1935). 1926 Vasario 16 perkeltas į majorus, 1929 Lapkričio 23 į pulkininkus leitenantus. 1931 Lapkričio 29 išklausė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1935 Liepos 20 perkeltas į Kariuomenės štabą , paskirtas ypatingu reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1935 Lapkričio 23 pakeltas į pulkininkus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 Birželio 25 dieną paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1941 Gegužės 17 suimtas, kalintas Kaune. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas, Kauno miesto ir apskrities komendanto paskirtas Ginklavimo valdybos viršiniko padėjėju. 1943- 44 metais Kauno miesto ir apskrities pernsijų skyriaus vadas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, tačiau grįžo ir Gegužės 29 dieną buvo paskirtas į LKDI štabą Spaudos ir švietimo skyriaus viršiniku. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją, 1948 metais emigravo į [[JAV|JAV]], gyveno [[Čikaga|Čikagoje]]. Iniciatyvinės grupės atkuriant Lietuvos Šaulių Sąjungą emigracijoje narys. Mirė 1976 metais Birželio 6 dieną Čikagoje, palaidotas Švento Kazimiero kapinėse. 2002 pripažintas kariu savanoriu.
==Apdovanojimai==
| |||