Petra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vienas geriausiai išsilaikiusių, į Siką atgręžtų pastatų – kapavietė, vadinama al Kaznė (iždas, lobynas). Pastato fasadas yra [[40]] m aukščio ir [[26]] m pločio, visas iškaltas iš [[uola|uolos]] ir padalintas į du aukštus. Apatinio centras – portikas (atviras prieangis su kolonomis) su šešetu [[kolona|kolonų]], iš kurių keturios stiebiasi abipus įeigos laiptelių. Tikromis kolonomis galima vadinti tik dvi vidurines (kairioji pastatyta iš naujo). Kitos keturios iš uolos išsikiša tik per tris ketvirtadalius savo [[skersmuo|skersmens]].

 

Abipus portiko matoma po labai nudilusią [[reljefas|reljefinę]] [[skulptūra|skulptūrą]] – priešais [[Arklys|žirgą]] stovintį vyriškį su apsiaustu. [[Frontonas|Frontoną]] puošia voliutos (ritinėlio formos ornamentai) – tai helenų meno įtaka. Architravo kampuose matomi du akroterijai – [[katė|kačių]] šeimos [[gyvūnai]]. Viršutinį fasado aukštą sudaro trys atskiros dalys. Centre esantį apskritą architektūros elementą (tolosą) dengia [[kūgis|kūgio]] formos [[stogas]], o šį vainikuoja urna. Vienoje ir kitoje jo pusėje yra po dviejų kolonų remiamą pusfrontinį – iš uolos iškaltą tik trys ketvirtadaliai kraštinių kolonų skersmens, kitas galima vadinti puskolonėmis, nes iš akmens išskobta tik pusė jų skersmens. Centrinė toloso skulptūra – kairėje rankoje gausybės [[ragas|ragą]] laikanti moteris. Iš įeigos vestibiulio patenkame į du šoninius kambarius. Į juos įžengiama pro aukštus, negiliais reljefais papuoštus portalus, o pakilus laiptais atsiduriama centrinėje patalpoje, kurios sienoje išskobtos laidojimo nišos.

 

Vakarų pasauliui Petrą [[1812]] m. surado šveicaras ''Johann Ludwig Burckhardt''. [[1985]] m. Petra įtraukta į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].

 

{{nauji 7 stebuklai}}