Airių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S
S (Šalinamas Link GA šablonas.)
Nors nuo pat nepriklausomos Airijos susikūrimo airių kalba buvo paskelbta pirmąja [[Valstybinė kalba|valstybine kalba]] (anglų kalba – antrąja valstybine), tačiau [[XX amžius|XX]] amžiuje airiškai kalbančių žmonių skaičius nuolat mažėjo. Nors daugelis Airijos valstybės atkūrimo vadovų buvo dideli airių kalbos entuziastai, faktiškai nepriklausomos Airijos valdžios įstaigos ir toliau vartojo beveik išimtinai tik anglų kalbą (net vietovėse, kur 80 % žmonių gimtoji kalba buvo airių). Kadangi valstybės tarnyba sudarė reikšmingą darbo vietų skaičių, airiškai kalbantiesiems ir toliau buvo būtinos geros anglų kalbos žinios (iš valstybės tarnautojų buvo reikalaujama mokėti airių kalbą, tačiau nebūtinai gerai). Šį stiprų administracinį spaudimą, kurį papildė anglakalbių migracija į airiškai kalbančias vietoves bei airiškai mokančiųjų migracija į anglakalbius miestus, tik iš dalies atsvėrė valstybės vykdomos airių kalbos rėmimo priemonės: airių kalba privalomai dėstoma mokyklose (dėstymo kokybė anglakalbiams dažnai abejotina), iki 1974 m. buvo reikalaujama mokėti kalbą norint įsidarbinti valstybės tarnyboje ir valstybei priklausančiose įmonėse (pašte arba oro linijose).
 
Airijos teritorijos dalis, kurioje daugumos gyventojų [[gimtoji kalba]] kalba yra airių, vadinami Gaeltacht (daugiskaita – Gaeltachtaí). Šios teritorijos išsidėsčiusios vakarinėje salos dalyje. Tačiau ir šiose teritorijos airių kalba nyksta – 2005 m. Airijos vyriausybės Kaimo ir Gaeltacht reikalų departamento užsakyto tyrimo duomenimis, tik 1/4 šeimų Gaeltacht teritorijose tarpusavyje bendrauja airiškai. Tačiau airių kalbos naudojimo mažėjimas Gaeltachtuose vyksta ir dėl kitų priežascių: Gaeltachtai paprastai yra vaizdinguose vietovėse netoli jūros ir/ar kalnų, todėl nemažai namų ten vasaros poilsiui išperka praturtėję miestų gyventojai, vietiniaio givietiniai (ypatingaiypač jaunimas) keliasi į miestus, ieškodami geresnių darbų. Kita vertus, miestuose plinta mokyklos su airių kaip dėstomąja kalba, todėl sparčiai didėja airiškai mokančio miesto jaunimo.
 
Žmonių, kurių gimtoji kalba yra airių, skaičius įvardijamas nuo 10 000 (apytikslis GaeltachtGaeltachtų teritorijų, kuriose airių kalba išlieka stipri, gyventojų skaičius) iki 20 000-30 000 žmonių (Airijos vyriausybės Kaimo ir GaeltachtGaeltachtų reikalų departamento užsakyto tyrimo duomenimis). Kiti nepriklausomi tyrimai nurodo, kad visoje Airijoje (t. y. ir už Gaeltachtų ribų taip pat) gyvena apie 100–120 tūkst. žmonių, laisvai kalbančių airiškai. Palyginimui – paskelbus Airijos nepriklausomybę, šalyje maždaug 250 000 žmonių gimtoji kalba buvo airių.
 
Pastaruoju metu Airijos vyriausybė ėmėsi kai kurių veiksmų airių kalbos padėčiai pagerintigerinti. Teritorijų planavimo priemonėmis mėginama sustabdyti anglakalbių migraciją į GaeltachtGaeltachtų sritis. 2004 m. buvo oficialiai įteisinti vietovių pavadinimai tik airių kalba GaeltachtGaeltachtų srityse (kitose šalies dalyse, kur anglų kalba yra pagrindinė, vietovių pavadinimai oficialiai ir toliau rašomi abiem kalbomis.) 2003 m. priimtas Oficialių kalbų aktas numato, kad kiekvienas valstybinės institucijos viešas raštas turi būti prieinamas tiek anglų, tiek ir airių kalba.
 
Valstybė taip pat remia radiją (''Raidió na Gaeltachta'') ir televiziją (''Teilifís na Gaeilge'', TG4) airių kalba. Šių žiniasklaidos priemonių populiarumas didėja: 1996 m. TG4 naujienas vidutiniškai žiūrėdavo 5000 žiūrovų, o 2006 žiūrovų skaičius priartėjo prie 50 000. Airiškai leidžiamas 1 dienraštis (''Lá''), 1 savaitraštis (''Foinse''), ir dar maždaug 5 mėnesiniai leidiniai; laikraščiai ''Irish Times'' ir Daily Ireland'' leidžia priedus airių kalba.
 
== Tarmės ==
== Rašyba ir tarimas ==
 
Airių kalbos rašyba yra labai sudėtinga ir neturinti analogų Europoje. SkiriamosSkiriami trumpostrumpieji ir ilgosilgieji balsėsbalsiai. IlgosIlgieji balsėsbalsiai pažymimosžymimi kirčio ženklu, ''air.'' '''fada'''. Taigi ilgosiosilgieji raidėsbalsiai yra šiosšie:
 
á, é, í, ó, ú
 
Visos raidės žymimos ''fada'' yra skaitomos ilgai, bet balsių ilgumui pažymėti yra ir kitų priemonių. Kalbant apie priebalsius, svarbu pabrėžti kietųjų ir minkštųjų priebalsiųpri''e''balsių priešpriešą, kuri turi fonologinę reikšmę. Įdomu, kad minkštąja "''s"'' garso pora laikomas garsas, kurį žymime liet. „š„''š. NeretaiN''eretai skirtingus žodžius ar to paties žodžio formas teskiria priebalsio minkštumas ar kietumas.
 
{| border="0"
|+ Pavyzdžiai:
|-----
| '''tui'''gim [tig`im`] – suprantu (` – žymi priebalsio minkštumą)
| '''ti'''gim [t`ig`im`] – ateinu
|-----
|}
 
Dėl to, kad priebalsių minkštumo ir kietumo pažymėjimasžymėjimas būtinas teisingam teksto perskaitymui ir supratimui, kalboje buvo sukurtos specifinės priemonės tam tikslui pasiekti. Panašiai, kaip lietuviai naudojavartoja "''i"'' minkštumui pažymėtižymėti, taip ir airiai naudojavartoja "''i"'' ir "''e"'' kaip minkštumo ženklus. Tačiau, skirtingai nei lietuvių kalboje, minkštosminkštieji priebalsėspriebalsiai gali būti ir žodžio pabaigoje, be to, kieti priebalsiai pasitaiko ir prieš „minkštus“minkštuosius "''e"'' ir "''i"'' (kaso tai lietuvių kalboje yra visiškai neįmanoma), todėl naudojamivartojami ir „kietumo“kietumo ženklai – "''u"'' ir "''o"''. Taigi dviejų balsių samplaikoje (kurių apstu rašytinėje airių kalboje) dažniausiai vienavienas balsėbalsis tėra kietumo/ arba minkštumo ženklas, ir tik kitakitas balsėbalsis yra skaitomaskaitomas. KuriKuris balsėbalsis yra skaitomaskaitomas, o kurikuris yra minkštumo, ar kietumo ženklas – vienareikšmiškai nustatyti būna sunku, sudėtingos skaitymo taisyklės turi daug išimčių.
{| border="0"
|+ Pavyzdžiai:
|-----
| fear [f`ar] – vyras (taigi skaitomskaitoma "''a"'', "''e"'' tik parodo "''f"'' minkštumą)
|-----
| síos [s`i: s] – į apačią (skaitomskaitoma "''í"'', "''o"'' – kietumo ženklas)
|-----
| ball [baul] – vieta (galinė "''l"'' kieta, nes prieš ją stovi "''a"'')
|-----
| baill [bail`] – vietos (galinė "''l"'' minkšta, nes '''prieš''' ją "''i"'')
|}
 
Be to, vienavienas iš istoriškai įvykusios priebalsių lenicijos pasekmiųpadarinių yra daugybė netariamų priebalsių žodžio viduryje. Tos priebalsės būna samplaikose su "h" raide. Priebalsių išnykimas paliko pėdsaką – iš išnykusių priebalsių ir prieš juos esančių balsių gavosisusidarė dvibalsiai arba ilgosios balsės.
{| border="0"
|+ Pavyzdžiai:
|-----
| gadhar [gəir] – šuo ("''g"'' – kieta!)
|-----
| rámhann [ra: n] – kastuvas
| arbhar [əru: r] – kukurūzai
|}
Kitas savotiškas airių kalbos reiškinys – įvairios neįprastos priebalsių kombinacijos žodžio pradžioje –, tokiospavyzdžiui: kaip „mb“''mb,'' „nd“''nd'', „dt“''dt'' ar „gc“''gc''. Tai yra vadinamosvadinamosios '''mutacijos''' – žodžių kaitos apraiška. Plačiau apie tai gramatikos skyrelyje.
 
== Gramatika ==
Airių kalba yra indoeuropiečių kalba, taigi ji yra labai tolima lietuvių kalbos giminaitė. Bendrus žodžius surasti gana sunku dėl to, kad airių kalba fonetiškai labai pakito nuo pradinės būklės. Geriau žinomos lietuvių – airių paralelės:
 
''air.'' '''máthair''' („motina“) – moteris; ''air.'' '''súil''' ('akis') – saulė; ''air.'' '''roth''' – ratas; ''air.'' '''tuath''' ('kaimas') – tauta; ''air'' '''trí''' – trys; ''air'' '''sean''' (skaityk ''šen'') – senas
''air.'' '''súil''' („akis“) – saulė
''air.'' '''roth''' – ratas
''air.'' '''tuath''' („kaimas“) – tauta
''air'' '''trí''' – trys
''air'' '''sean''' (skaityk „šen“) – senas
 
Gramatikoje yra daug bendrybių, kurios reiškia, kad vidutiniam lietuviui pramokti airiškai yra lengviau, nei, sakykim, anglui ar angliškai kalbančiam airiui. Vardažodžiuose pamatysime iš lietuvių kalbos gerai pažįstamus vardininką, kilmininką, naudininką ir šauksmininką. Moderniojoje kalboje naudininko linksnis išnyko ir sutapo su vardininku, nors [[Mansteris|Mansterio]] tarmėje jis tebevartojamas. Airių kalba turi dvi daiktavardžių gimines – vyriškąją ir moteriškąją. Daiktavardžiai skirstomi į penkias linksniuotes. Tačiau nemažai yra ir skirtumų, lietuviams neįprastų dalykų. Daiktavardžiai ir būdvardžiai yra linksniuojami, nors dėl savitosavitos airių kalbos vystymosiraidos tikrųjų galūnių yra išlikę labai mažai, linksnius labiau nurodo mutacijos. '''Mutacijos''' – tam tam tikrose pozicijose pakintantis žodžio pradžios priebalsis. Senojoje airių kalboje mutacija sukeldavo prieš žodį ėję kiti žodžiai, kurie baigdavosi -''n'' arba balsiu. Po to, kai žodžių galūnės aptrupėjo, šį priežastinį ryšį sunku susekti. Airių kalboje yra 2 mutacijų rūšys – séimhiú (ševiu) ir urú (urū). Séimhiú pažymima ''h'' raide po priebalsio ir pasireiškia paprastai tuo, kad iš sprogstamojo garso atsiranda frikatyvinis. Keletas būdingų séimhiú situacijų:
signalizuoja mutacijos. '''Mutacijos''' – tam tam tikrose pozicijose pakintanti žodžio pradžios priebalsė. Senojoje airių kalboje mutacija sukeldavo prieš žodį ėję kiti žodžiai, kurie baigdavosi „-n“ arba balse. Po to kai žodžių galūnės aptrupėjo, šį priežastinį ryšį sunku susekti. Airių kalboje yra 2 mutacijų rūšys – séimhiú (ševiu) ir urú (urū). Séimhiú pažymima "h" raide po priebalsės ir pasireiškia paprastai tuo, kad iš sprogstamojo garso atsiranda frikatyvinis. Keletas būdingų séimhiú situacijų:
 
* vienaskatos savybiniai įvardžiai – ''mo'', ''do'', ''a'' („jo“'jo')
* veiksmažodžių neigiamoji dalelė „ní“''ní''
* būdvardžiai, stovintyseinantys po mot. giminės daiktavardžių.
 
{| border="0"
|}
 
Urú dažniausiai pasireiškia duslaus sprogstamojo priebalsio pakeitimu skardžiuoju, o skardausskardžiojo – nosiniu garsu. Urú atveju naujasnaujasis raidės garsas užrašomas prieš senąsenąjį, taigi taip atsiranda parašymai '''mb''', '''dt''', '''nd''' ir pan. Tokios samplaikose skaityti reikia tik pirmą raidę. Būdingesnės urú pozicijos:
 
* daugiskaitos savybiniai įvardžiai – ár („mūsų“'mūsų'), bhur („jūsų“'jūsų'), a („jų“'jų')
* veiksmažodžių klausiamoji dalelė „an“''an''
* prielinknis "''i"'' (reiškia vietininką lietuvių kalboje)
{| border="0"
|+ Pavyzdžiai:
|-----
| tuigir [tig`ir`] – tu supranti,
| bet ''an dtuigir?'' [ə dig`ir`] – "ar supranti? "
|-----
| Baile Átha Cliath [b`l`a k`l`iə] – Dublinas,
11 199

pakeitimai