Kliuni reformos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Reverted 1 edit by 78.58.24.11 (talk). (TW) |
|||
Eilutė 14:
== Bažnyčia po Kliuni reformos ==
Vėliau imperatorius ir jo įpėdiniai tęsė kovą prieš Bažnyčios savarankiškumo augimą, bet popiežiai išsaugojo savo galią. [[1122]] m. tarp imperatoriaus ir popiežiaus Vormse buvo pasirašyta sutartis – [[konkordatas]]. Vormso konkordatas nustatė, kad vyskupus skiria
Bažnyčia XI–XII a. buvo galingiausia ir įtakingiausia viduramžių jėga. Ji valdė didelius žemės plotus, turėjo kitokio turto. Popiežiaus nurodymų klausė vyskupai, kunigai, vienuoliai, tikintieji. Vienuoliai tapdavo karalių auklėtojais, mokytojais ir patarėjais. Popiežius [[Inocentas III]] ([[1198]]–[[1216]] m.) sakė, kad popiežiai pašaukti valdyti tautas ir valstybes. Taip ir buvo tikrovėje. Popiežiai karūnuodavo karalius. Susipykę su popiežiumi, valdovai dažniausiai pralaimėdavo. Popiežiui nusileido ir jo viršenybę pripažino Prancūzijos, Anglijos karaliai, Vokietijos imperatoriai, nors pastarieji laikas nuo laiko vėl atsisakydavo tokio pripažinimo. Popiežių vasalais save pripažino Anglijos, Švedijos, Danijos karaliai. Popiežiaus valdos driekėsi visur, kur gyveno katalikai, nežiūrint valstybių sienų ar tautų. Katalikų bažnyčia, krikščionių tikėjimas, lotynų kalba vienijo tautiškai ir politiškai susiskaldžiusią Europą.
| |||