213 968
pakeitimai
Cizalpinė Galija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
vikifikuota
S (panaikinta Kategorija:Italijos istorija; įtraukta Kategorija:Senovės Italija naudojant HotCat) |
S (vikifikuota) |
||
|
| vikiteka =
}}
'''Cizalpinė Galija'''
222 pr. m. e. [[Romos respublika|Romos respublikos]] teritorija išsiplėtė iki Pad upės ([[Po (upė)|Po]]). Tolimesniam plėtimuisi sutrukdė [[Antrasis Pūnų karas]], vykęs daugiausia šiaurės Italijoje. Po taikos su [[Kartagina]] pasirašymo ekspansija į šiaurę tęsėsi. Karo veiksmai truko dar 30 metų. Per tą laiką buvo sunaikinta keletas galų ir ligūrų genčių, nutiesti keliai, įsteigtos [[Akvilėja|Akvilėjos]], [[Bolonija|Bolonijos]], [[Parma|Parmos]] kolonijos. Didelė dalis gyventojų buvo deportuota į seniai Romai ištikimą pietų Italiją, o iš ten į šiaurę atkelti kolonistai.
Cizalpinė Galija istoriškai dar buvo dalinama į Cizpadaninę Galiją (Galiją šiapus Po
Po [[Sąjungininkų karas|Sąjungininkų karo]] Cizpadaninė Galija gavo [[Romos pilietybė|Romos pilietybę]], o Transpadaninė Galija
73 pr. m. e. prie Mutinos [[Spartakas|Spartako]] kariuomenė sumušė Cizalpinės Galijos prokonsulo [[Gajus Kasijus Longinas|Gajaus Kasijaus Longino]] [[Legionas|legionus]].
58 pr. m. e. prokonsulo pareigas Cizalpinėje Galijoje gavo [[Julijus Cezaris]]. Jis išnaudojo šią provinciją kaip placdarmą karui prieš [[Galija|Transalpinę Galiją]]. 49 pr. m. e. Cezaris su savo [[legionas|legionais]] peržengė [[Rubikonas|Rubikoną]] ir užėmė Arminą ([[Riminis|Riminį]]), pradėdamas [[Pilietinis karas|pilietinį karą]].
<!-- После утвержденя Цезаря в Риме жители Трансальпийской Галлии получили права римского гражданства. -->
| |||