'''EksternalitetasIšoriniai poveikiai''' ({{angl|externality}}) – [[ekonomika|ekonomikoje]] vartojama [[sąvoka]], reiškianti išorinį poveikį, t. y. dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandanti su tuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nauda arba nuostolis.
== Apibūdinimas ==
Eilutė 11:
== Išorinio poveikio reikšmė ==
EksternalitetasIšorinis poveikis naudojamas iliustruoti situacijas, kuomet „rinka neveikia“ ([[Rinkos yda|rinkos nepakankamumas]], {{angl|market failure}}), t. y. rinkos mechanizmas nustato tam tikrą pusiausvyros tašką, neatsižvelgiant į papildomą naudą arba žalą, kurią patiria [[visuomenė]]. Atskiros įmonės atveju, siekiama maksimizuoti pelną mažinant ribinius kaštus, tačiau paprastai į kaštus neįtraukiama išorinio poveikio sukelta nauda ar žala. Tokiu būdu į rinką gali įsikišti [[valstybė]] ir paveikti rinką taip, kad ji nustatytų naują pusiausvyros tašką, kuris įtrauktų papildomą naudą/žalą, kurią patiria visuomenė.
Išorinį poveikį dažnai būna sunku įvertinti tiksliai ir objektyviai, nes visuomenė susideda iš individų, turinčių skirtingas preferencijas. Tačiau eksternaliteto argumentas dažnai naudojamas norint pateisinti valstybės kišimąsi į rinką ir ekonominę veiklą.
