Vikipedija

Gregorius Radvenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
+infol.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{biograf-tvarkyti}}
| fonas = mil
'''Gregorius Radvenis''' ([[1903]] m. [[lapkričio 11]] d. [[Parausių dvaras]], [[Bartninkų valsčius]], [[Vilkaviškio apskritis]] – [[1989]] m. [[gruodžio 26]] d. [[Los Andželas]], [[Kalifornija]], [[JAV]]) – Lietuvos karo aviacijos kapitonas, eskadrilių vadovas, dirbtuvių viršininkas, sklandymo mokyklos vedėjas ir instruktorius, pirmų Lietuvos sklandymo rekordų atsiekėjas. <ref> Lietuvos Kariuomenės karininkai 1918–1953, VI tomas, 203 psl Vilnius 2006, ISSN 1392-8929 </ref>▼
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1903|11|11}}
| gimimo vieta = Parausių dvaras, [[Bartninkų valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1989|12|26|1903|11|11}}
| mirties vieta = [[Los Andželas]], [[JAV]]
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinė = Janina
| vaikai = Egidijus Neris,<br> Vytautas Eugenijus
| veikla = karo aviacijos lakūnas, sklandytojas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
▲'''Gregorius Radvenis''' ([[1903]] m. [[lapkričio 11]] d. [[Parausių dvaras]], [[Bartninkų valsčius]], [[Vilkaviškio apskritis]] – [[1989]] m. [[gruodžio 26]] d. [[Los Andželas]], [[Kalifornija]], [[JAV]]) – Lietuvos karo aviacijos kapitonas, eskadrilių vadovas, dirbtuvių viršininkas, sklandymo mokyklos vedėjas ir instruktorius, pirmų Lietuvos sklandymo rekordų atsiekėjas. <ref> Lietuvos Kariuomenėskariuomenės karininkai 1918–1953, VI tomas, 203 psl. – Vilnius, 2006,. – ISSN 1392-8929 </ref>
 
== Biografija ==
[[1920]] m. [[lapkričio 22]] d. savanoriu įstojo į [[TLK|Lietuvos kariuomenę]], kur buvo paskirtas karo aviacijos mechaniku. <ref> Karo Aviacijosaviacijos Kapitonokapitono Radvenio Gregoriaus Tarnybostarnybos lapas, 1940 m. liepos mėn. 31 d. </ref> [[1923]] m. [[gegužės 9]] d. įstojo į mokinių lakūnų grupę. 1923 m. mėgindamas karo lėktuvą „GOTHA“ su pilotu [[Antanas Gustaitis (1898)|Antanu Gustaičiu]] ir keturiais kitais lakūnais pateko į avariją, buvo sužeistas. ([[Antanas Gustaitis]])
 
[[1925]] m. [[birželio 30]] d. baigė aviacijos kursus, [[rugpjūčio 1]] d. paaukštintas į jaun. puskarininkio laipsnį. Tų metų [[rugsėjo 21]] d. prie [[Vilnius|Vilniaus]] turėjo nenumatytai nusileisti, pateko į lenkų nelaisvę. Tačiau po metų pabėgo iš lenkų Modlino tvirtovės ir grįžo į aviacijos tarnybą. [[1927]] m. [[gruodžio 1]] d. baigė aukšto pilotavimo apmokymą ir įgijo II eilės lakūno vardą. [[1930]] m. [[lapkričio 23]] d. baigė aviacijos karininkų kursus ir buvo pakeltas į aviacijos jaun. leitenanto laipsnį.▼
 
1931 m. išėjęs atostogų nuvyko į [[Rasytė|Rasytę]] [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]], kur [[spalio 21]] d. baigė vokiečių sklandymo mokyklą ir tapo pirmu kvalifikuotu C kategorijos sklandytoju Lietuvoje, (žr. Rasytė, Sklandymo mokykla). 1932 m. buvo sklandymo instruktorius Pažaislio sklandymo mokykloje. ([[Bronius Oškinis]])
 
1933 m. [[rugpjūčio 30]] d. buvo išleistas iš tarnybos dviems mėnesiams bendradarbiauti su Lietuvos Aero Klubu. Aero Klubas jį pakvietė vadovauti jų organizuojamoj sklandymo mokykloje, Nidoje ([[Nidos sklandymo mokykla]]), ([[Antanas Paknys]]). 1933 m. rugpjūčio 30 d. sklandytuvu „Sakalas“ pasiekė pirmą Lietuvos sklandymo rekordą, išsilaikydamas ore 3 val ir 10 min., [[1934]] m. [[birželio 26]] d. savo rekordą pagerino iki 5 val. 15 min. <ref> A.Arbačiauskas, Aviacijos Sportas, žurnalo Lietuvos Sparnai priedas, 2002 lapkritis, Nr.1, 8 psl., „Gregoras Heidrikis-Radvenis“ </ref>▼
 
Tęsiant aviacijos tarnybą jam teko dažnai eiti eskadrilių technikos karininko pareigas ir eskadrilių vado pareigas, Taip pat teko eiti Zoknių aviacijos basės dirbtuvių ir auto garažo viršininkų pareigas ir įvairias specialių uždavinių pareigas. 1937 m. buvo komandiruotas į Angliją prižiūrėti užsakytų lėktuvų statymui, 1938 m. buvo nusiųstas į [[Paryžius|Paryžių]] aplankyti tarptautinę aviacijos parodą.▼
 
Į aviacijos leitenanto laipsnį paaukštintas 1933 m., į kapitono laipsnį paaukštintas 1936 m.
 
▲[[1925]] m. [[birželio 30]] d. baigė aviacijos kursus, [[rugpjūčio 1]] d. paaukštintas į jaun.jaunesniojo puskarininkio laipsnį. Tų metų1925 m. [[rugsėjo 21]] d. prie [[Vilnius|Vilniaus]] turėjo nenumatytai nusileisti, pateko į lenkų nelaisvę., Tačiautačiau po metų pabėgo iš lenkų [[Modlino tvirtovėstvirtovė]]s ir grįžo į aviacijos tarnybą. [[1927]] m. [[gruodžio 1]] d. baigė aukšto pilotavimo apmokymą ir įgijo II eilės lakūno vardą. [[1930]] m. [[lapkričio 23]] d. baigė aviacijos karininkų kursus ir, buvo pakeltas į aviacijos jaun.jaunesniojo leitenanto laipsnį.
1937 m. [[balandžio 15]] d. vedė Janiną M. 1939 m. [[vasario 7]] d. gimė jo pirmas sūnus Egidijus Neris.▼
 
▲[[1931]] m. išėjęs atostogų nuvyko į [[Rasytė|Rasytę]] [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]], kur [[spalio 21]] d. baigė vokiečių sklandymo mokyklą ir tapo pirmuoju kvalifikuotu C kategorijos sklandytoju Lietuvoje. [[1932]] m. sklandymo instruktorius [[Pažaislis|Pažaislio]] sklandymo mokykloje. [[1933]] m. [[rugpjūčio 30]] d. buvo išleistas iš tarnybos dviems mėnesiams bendradarbiauti su [[Lietuvos Aeroaeroklubas|Lietuvos Klubuaeroklubu]]. Aero KlubasČia jį pakvietė vadovauti jų organizuojamoj sklandymokuriamai mokykloje, Nidoje ([[Nidos sklandymo mokykla]]), ([[Antanas Paknys]])i. 1933 m. rugpjūčio 30 d. sklandytuvu „Sakalas“ pasiekė pirmąpirmąjį Lietuvos sklandymo rekordą, išsilaikydamas ore 3 val ir 10 min., [[1934]] m. [[birželio 26]] d. savo rekordą pagerino iki 5 val. 15 min. <ref> A. Arbačiauskas, Aviacijos Sportassportas, žurnalo Lietuvos„Lietuvos Sparnaisparnai“ priedas, 2002 m. lapkritis, Nr. 1,. – 8 psl., „Gregoras Heidrikis-Radvenis“ </ref>
1940 m. liepos mėnesį buvo paleistas į aviacijos specialybės karininkų atsargą. Pagal Lietuvos Respublikos Karo Aviacijos III Grupės Vado liudijimą, jis tarp 1923.V.16 ir 1940.VII.29 padarė 2468 skridimus ir ore išbuvo 1482 valandas ir 15 minučių.▼
 
▲Tęsiant aviacijos tarnybą jam teko dažnai eiti eskadrilių technikos karininko pareigas ir eskadrilių vado pareigas, Taiptaip pat teko eiti [[Zokniai|Zoknių]] aviacijos basėsbazės dirbtuvių ir autoautogaražo garažo viršininkųviršininko pareigas irbei atlikti įvairias specialiųspecialias uždaviniųužduotis. pareigas[[1933]] m. 1937paaukštintas į aviacijos leitenanto laipsnį, [[1936]] m. buvoį kapitono laipsnį. [[1937]] m. komandiruotas į [[Anglija|Angliją]] prižiūrėti užsakytų lėktuvų statymui,gamybos. [[1938]] m. buvo nusiųstas į [[Paryžius|Paryžių]] aplankyti tarptautinę aviacijos parodą.
Gresiant gyvybės pavojuj nuo sovietų antros okupacijos, jis pasitraukė į Vokietiją. II Pasaulinio Karo metu jam teko tarnauti vokiečių aviacijoj sovietų fronte, lėktuvų taisymo pareigose.
 
▲1937 m. [[balandžio 15]] d. vedė Janiną M. 1939 m. [[vasario 7]] d. gimė jo pirmaspirmasis sūnus Egidijus Neris.
1946 metais jis su šeima atsirado karo pabėgėlių stovykloje Hanau, vakarų Vokietijoje. Ten gimė antras sūnus Vytautas Eugenijus.
 
▲[[1940]] m. liepos mėnesį buvomėn. paleistas į aviacijos specialybės karininkų atsargą. Pagal Lietuvos Respublikos Karokaro Aviacijosaviacijos III Grupėsgrupės Vadovado liudijimą, jis tarp 1923.-V.-16 ir 1940.-VII.-29 padarė 2468 skridimus ir, ore išbuvo 1482 valandas ir 15 minučių.
1952 metais emigravo į JAV, apsistojo Los Andžele. Čia dirbo lėktuvo dalių fabrike. Lietuvių bendruomenėje dalyvavo lietuvių kultūrinėje ir Lietuvių Karininkų Ramovės veikloje.
 
[[2PK|II pasaulinio karo]] metu tarnavo vokiečių aviacijoje sovietų fronte, lėktuvų taisymo pareigose. Artėjant antrajai sovietų okupacijai pasitraukė į Vokietiją. [[1946]] m. su šeima atsidūrė karo pabėgėlių stovykloje [[Hanau]], Vakarų Vokietijoje. Ten gimė antrasis sūnus Vytautas Eugenijus. [[1952]] m. išvyko į [[JAV]], apsistojo Los Andžele. Čia dirbo lėktuvų dalių fabrike. Dalyvavo [[JAV lietuviai|Lietuvių bendruomenės]] kultūrinėje ir karininkų Ramovės veikloje. Visą gyvenimą didžiavosi savo darbais Lietuvos daliaiLietuvai ir laukė jos nepriklausomybėsNepriklausomybės atgavimo. Ypatingai didžiavosi „Plieno Sparnų“sparnų“ žymeniu, kuris išlietas ir jo kapo lentoje.
 
== Įvertinimas ==
* [[1928]] m. Kūrėjų-savanorių medalis, Nr. 1110
* „10 Metų Nepriklausomybės“ medaliu, Nr.20004, 1928 metais,
* 1928 m. 10 metų Nepriklausomybės medalis, Nr. 20004
* „Kūrėjų – Savanorių“ medaliu , Nr.1110, 1928 metais,
* 1931 m. „Plieno Sparnų“sparnų“ garbės ženkluženklas, Aviacijai Įsakįsak. 50, Nr.2,1931 metais.2▼
* „D1936 m. D.L.K. Gedimino, V laipsnio“laipsnio ordinuordinas, Resp. Prez. aktas 401,1936Nr. metais,401
▲* „Plieno Sparnų“ garbės ženklu, Aviacijai Įsak. 50, Nr.2,1931 metais.
 
== Šaltiniai ==
{{reflistref}}
 
{{DEFAULTSORT:Radvenis, Gregorius}}
[[Kategorija:Lietuvos karo lakūnai]]
[[Kategorija:Lietuvos kapitonai]]
[[Kategorija:Lietuvos sklandytojai]]
[[Kategorija:JAV lietuviai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Gregorius_Radvenis"