Firnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
S Išimama iliustracija Firn_from_South_Cascade_Glacier.jpg, kurią naudotojas Ellin Beltz pašalino Commons projekte
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
vikifikuota +vaizdas
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Firn field on the top of Säuleck.jpg|thumb|right|Firno laukas ''Säuleck'' viršūnėje, [[Aukštasis Tauernas|Aukštajame Tauerne]]]]
'''Firnas''' (senąja aukštaičių [[vokiečių kalba]] ''firni''  – pernykštis, senas)  – grūdėtas, susisluoksniavęs ir iš dalies susikristalizavęs [[sniegas]], išsilaikęs bent vienerius metus. Tarpinė stadija tarp sniego ir [[ledas|ledo]].
 
== Firno susidarymas ==
'''Firnas''' (senąja aukštaičių [[vokiečių kalba]] ''firni'' – pernykštis, senas) – grūdėtas, susisluoksniavęs ir iš dalies susikristalizavęs [[sniegas]], išsilaikęs bent vienerius metus. Tarpinė stadija tarp sniego ir [[ledas|ledo]].
Firnas formuojasi kalnuose aukščiau [[sniego riba|sniego ribos]] ir poliarinėse srityse, kuriose iškritęs sniegas per vasarą nespėja ištirpti. Įprastai firnas susidaro sniegui aptirpstant ir vėl sušalant, kai firno grūdelių [[tankis]], suyrant [[snaigė|snaigių]] kristalinei struktūrai, padidėja iki 0,3-0,5 g/cm³. Apatinius firno sluoksnius slegia iškritęs naujas sniegas, o senesnis suslėgtas sniegas sušąla su [[vanduo|vandeniu]], įsisunkusius iš viršutinių sniego sluoksnių ir persikristalizuoja. Iš firno susidaro balkšvas firninis ledas, kurio tankis siekia 0,80-0,85 g/cm³, o iš jo  – [[ledynas]]. Ledyno skaidraus kristalinio ledo tankis siekia 0,88-0,91 g/cm³.{{šaltinis|{{VLE|VI|116||[[Kęstutis Kilkus]]. Firnas}}}}
 
Sritis, kurioje susidaro firnas, vadinama firniniu baseinu arba ledyno mitybos sritimi. Ledynų viršūnės paprastai sudarytos iš firno, po kuriuo slūgso firninis ledas, o po šiuo  – glečeris. [[Antarktida|Antarktidoje]] firno sluoksnis siekia 100  m. Drėgnas firnas kalnuose gali sukelti [[lavina]]s, pasižyminčias galinga griaunančia jėga ir [[cementas|cementuojančiomis]] savybėmis.
==Firno susidarymas==
Firnas formuojasi kalnuose aukščiau [[sniego riba|sniego ribos]] ir poliarinėse srityse, kuriose iškritęs sniegas per vasarą nespėja ištirpti. Įprastai firnas susidaro sniegui aptirpstant ir vėl sušalant, kai firno grūdelių [[tankis]], suyrant [[snaigė|snaigių]] kristalinei struktūrai, padidėja iki 0,3-0,5 g/cm³. Apatinius firno sluoksnius slegia iškritęs naujas sniegas, o senesnis suslėgtas sniegas sušąla su [[vanduo|vandeniu]], įsisunkusius iš viršutinių sniego sluoksnių ir persikristalizuoja. Iš firno susidaro balkšvas firninis ledas, kurio tankis siekia 0,80-0,85 g/cm³, o iš jo – [[ledynas]]. Ledyno skaidraus kristalinio ledo tankis siekia 0,88-0,91 g/cm³.{{šaltinis|{{VLE|VI|116||[[Kęstutis Kilkus]]. Firnas}}}}
 
Sritis, kurioje susidaro firnas, vadinama firniniu baseinu arba ledyno mitybos sritimi. Ledynų viršūnės paprastai sudarytos iš firno, po kuriuo slūgso firninis ledas, o po šiuo – glečeris. [[Antarktida|Antarktidoje]] firno sluoksnis siekia 100 m. Drėgnas firnas kalnuose gali sukelti [[lavina]]s, pasižyminčias galinga griaunančia jėga ir [[cementas|cementuojančiomis]] savybėmis.
 
== Šaltiniai ==