20:59, 25 gegužės 2015 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 856 keitimai S Atmestas 78.56.22.36 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.63.84.46 keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		21:00, 25 gegužės 2015 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 856 keitimai S Atmestas Homo pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.56.22.36 keitimas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: Pagal vystymąsi visi [[vabzdys\|vabzdžiai]] skirstomi į nevisiškos ir visiškos metamorfozės vabzdžius. * '''Nevisiška metamorfozė''' – iš kiaušinio išsirita lerva, kuri daug kartų neriasi ir yra savo sandara panaši į suaugėlį. Šitokia metamorfoizė būdinga [[žirgeliai\|žirgeliams]], [[lašalai\|lašalams]], [[amaras\|amarams]], [[blakės\|blakėms]] ir kitiems vabzdžiams. * '''Visiška''' '''metamorfozė''' – iš kiaušinio išsirita lerva ([[drugys\|drugių]] – [[vikšras]]), kuri intensyviai maitinasi, keletą kartų neriasi ir virsta [[lėliukė\|lėliuke]]. Vienų vabzdžių lėliukės judrios, kitų – nejudrios. Lėliukės stadijoje lervinius organus ištirpina [[fagocitas\|fagocitai]] ([[~~histoilizė~~histolizė]]). Išlieka tiktai [[nervų sistema]], [[lytinė liauka\|lytinių liaukų]] užuomazgos ir imaginaliniai diskai, iš kurių tuo pačiu laiku formuojasi suaugėlio vabzdžio [[oraganas\|organai]]. Kai suaugęs vabzdys išsirita iš lėliukės, į imaginalinius organus priteka [[kraujas\|kraujo]] ir jie išsitiesina, po to pradeda išsiskirti [[chitinas]] ir kūno danga kietėja. Kartais lervos sukaupia atsarginių medžiagų suaugusiam vabzdžiui. Pilna metamorfozė būdinga [[Vabalai\|vabalams]], [[drugys\|drugiams]], [[plėviasparniai\|plėviasparniams]], [[dvisparniai\|dvisparniams]] ir kt. Eilutė 11: == [[Varliagyvis\|Varliagyvių]] metamorfozė == [[Vaizdas:RanaTemporariaLarvaFinalStage.JPG\|thumb\|200px\|Buožgalvis, virstantis suaugusia varle]] Iš kiaušinio išsirita lerva – [[buožgalvis]]. Buožgalvio sandara ~~primena~~- protėvių: [[žuvys\|žuvį]] primenantis ilgas uodeginis [[pelekas]], nėra penkiapirščių galūnių, išorinės [[žiauna\|žiaunos]], vienas [[kraujotakos sistema\|kraujo apytakos ratas]]. Metamorfozės metu persitvarko visos organų sistemos: išauga galūnės, [[~~rezorbcija~~Redukcija\|~~rezorbuojasi~~redukuojasi]] žiaunos ir uodega, sutrumpėja [[žarna\|žarnynas]], pakinta maisto ir [[virškinimas\|virškinimo]] pobūdis, žandų ir visos [[kaukolė]]s sandara, [[oda]], [[kvėpavimas\|kvėpavimą]] žiaunomis pakeičia kvėpavimas [[plautis\|plaučiais]], labai pakinta kraujotakos organų sistema. == [[Vėžiagyviai\|Vėžiagyvių]] metamorfozė == Eilutė 28: == [[Chordiniai\|Chordinių]] metamorfozė == Daugelis chordinių (priklauso ir žmogus) metamorfozės nebeturi, nors evoliucinėje praeityje šios stadijos, tikėtina, būta ir ji šiuo metu prarasta. Chordinių metamorfozė, kurią tebeturi [[tunikatai]], yra [[regresija]]: išnyksta akys, smegenys (smegenis ~~atitinantis~~atitinkantis nervinis mazgas), [[chorda]], gyvūnas dažniausiai nejudamai prisitvirtina prie substrato ir minta planktonu. Suaugę tunikatai nėra panašūs į chordinius ir šiam tipui priskiriami pagal sandarą lervos kuri turi akis, chordą, smegenis, dažnai neveikiančią tačiau atpažįstamą virškinimo sistemą<ref name="microscopy-uk.org.uk"/>, pusiausvyros organus<ref name="microscopy-uk.org.uk">[http://www.microscopy-uk.org.uk/mag/indexmag.html?http://www.microscopy-uk.org.uk/mag/artdec00/tunicp1.html Microscopy-uk.org.uk]</ref> ir savo sandara neabejotinai panaši į kitus chordinius. Tunikatų lerva paprastai aktyvi būna labai neilgai. Manoma, jog išsivysčius tokiai į buožgalvį panašiai lervai (kuri pirmiausia buvo skirta išplisti), evoliucija galop pasuko jos kryptimi<ref>http://www.ebiomedia.com/branches-on-the-tree-of-life-chordates.html</ref>. Atsiradus [[neotenija]]i, ši lerva pradėjo ir daugintis, taip prarandant galutinę suaugėlio stadiją. [[Kategorija:Dauginimasis ir vystymasis]]

Metamorfozė: Skirtumas tarp puslapio versijų