Nidos sklandymo mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
[[Kaunas|Kauno]] apylinkių [[Pažaislis|Pažaislio]] kalvos jau nebetenkino sklandytojų, todėl 1933 m. sklandymo mokykla buvo perkelta į [[Nida|Nidą]], kur aukštos [[kopa|kopos]], ir pučiant rytų vėjui, susidaro tinkamas skriejimui šlaito antvėjis. Atvykę sklandytojai savo jėgomis montavo angarą, statė valgyklą, mokyklos pastatą. Sklandymo mokyklos auklėtiniai naudodavosi tuo metu aukščiausia [[Kuršių nerija|Kuršių nerijos]] kopa, kuri dabar ir vadinasi [[Sklandytojų kopa]]. Ji yra antra kopa už [[Parnidžio kopa|Parnidžio kopos]] [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] link. Čia buvo pagrindinė [[Lietuva|Lietuvos]] sklandytojų vasaros stovyklavietė.
1933 m. [[rugpjūčio 30]] d. mokyklos instruktorius Gregoras Heidrikis [[Gregorius Radvenis (Heidrikis)(1903)]] pasiekė pirmąjį Lietuvos išsilaikymo ore rekordą. Jis be nusileidimo skriejo 3 val. 10 min. O 1933 m. [[rugsėjo 3]] d. Nidos sklandymo mokykla buvo oficialiai atidaryta. Po dešimties dienų, pučiant rytų vėjui, [[Bronius Oškinis]] sklandytuvu T-1 įvykdė ”C” piloto normatyvus. Tuo būdu jis tapo pirmas šį piloto vardą įgijęs Lietuvoje.
[[1935]] m. [[birželio 5]] d. naudodamasis audros frontu sklandytojas [[Jonas Pyragius]] atliko pirmąjį perskridimą – [[sklandytuvas|sklandytuvu]] iš Nidos į [[Palanga|Palangą]] (75 km).
| |||