Nacionalinė dailės mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Istorija ==
 
Nuo savo įkūrimo [[1648 m.|1648]] m., Karališkoji dailės ir skulptūros Akademija (''Académie Royale de Peinture et de Sculpture)'' turėjo mokyklą skirtą prancūzų elitui, besidominčiam menais. Jos programa sukosi aplink seriją anoniminių varžybų, nukreiptų į Karališkosios Akademijos Didįjį Prizą (''Grand Prix de l'Académie Royale''), labiau žinomą, kaip Didysis Romos prizas (''Grand Prix de Rome''), kurio laimėtojas gaudavo stipendiją ir studijų vietą Prancūzijos Akademijoje Romoje. Mokslas iš pradžių vyko bendrajame skyriuje, po to - atskirose studijose, kurioms vadovavo profesoriai. Buvo 4 tapybos, 4 skulptūros, 7 architektūros dirbtuvės, 13 laisvų architektūros dirbtuvių už mokyklos ribų. Studijų metais Romoje ,,stipendininkas" turėdavo reguliariai siųsti į Paryžių savo meninio tobulėjimo įrodymus t.y. paveikslus, skulptūras, graviūras ir kt. ''Grand Prix de Rome'' varžybų nariai turėdavo sukurti kūrinį Klasikinės/Antikinės literatūros tema; Konkurso dalyvių asmenybės laikytos paslaptyje, kad išvengti favoritizmo skandalo.
[[Vaizdas:La Cour du Palais des études de l’École des beaux-arts.jpg|212x212px|thumb|left|Įstiklintas studijų kiemas Nacionalinėje dailės mokykloje.]]
Su finaliniu priėmimu į Romos Akademiją, naujieji nariai turėdavo pristatyti savo kolegoms <nowiki>''morceau de réception''</nowiki>, paveikslą ar skulptūrą, demonstruojančius autoriaus išmintį, akademines žinias ir meistriškumą mene.
 
Programos baigtis - didžiulės Akademijoje sukauptos kolekcijos; viena iš geriausių prancūzų piešinių kolekcijų, kurių didžioji dalis atsiųsta "atstovų" iš Romos, be to, konkursų laimėtojų arba Meno Salonuose eksponuotos skulptūros ir paveikslai. Mažesnės kolekcijos, žinomos, kaip ''petits concours'', apima istorinės kompozicijos temas (daugybė eskizų iliustruoja Antikinio meno pamokas, emocijų išraiškas ir pusiau-figūrinius paveikslus).
 
Mokslas iš pradžių vyko bendrajame skyriuje, po to - atskirose studijose, kurioms vadovavo profesoriai. Buvo 4 tapybos, 4 skulptūros, 7 architektūros dirbtuvės, 13 laisvų architektūros dirbtuvių už mokyklos ribų. Mokykla iš pradžių įsikūrė [[Luvras|Luvre]], [[1807]] m. perkelta į Keturių tautų kolegijos (Collège des Quatres Nations) pastatą. [[1820]]–[[1832]] m. architektas F. Debret perstatė ir mokyklai pritaikė seną augustiniečių vienuolyną. [[1884]] m. mokyklai atiduoti ir greta esantys barokiniai Chimay rūmai ([[1640]] m. architektas F. Mansartas), kuriuos dekoravo [[Žanas Ogiustas Dominikas Ingras]] ir Polis Delarošas.
[[Vaizdas:Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts amphitheatre 2.JPG|215x215px|thumb|left|[[Paul Delaroche]] freska mokyklos amfiteatre.]]
 
 
Dabar studijas sudaro: tapyba, instaliacija, grafikos menai, fotografija, skulptūra, skaitmeninės medijos ir video. ENSBA suteikia aukščiausią mokymos lygį šiuolaikinio meno produkcijoje. Per visą istoriją, daugelis pasaulinio garso menininkų studijavo šioje įstaigoje. Sugebėjimai yra sudaryti taip, kad atpažinti tarptautinius menininkus. Teoriniai kursai leidžia įvairiai priartėti prie meno istorijos papildant studijų darbą, kuris palaikomas techininio mokymosi ir priėjimo prie techninių bazių. ENSBA medijų centras suteikia studentams priėjimą prie turtingų meno archyvų ir organizuoja konferencijas, seminarus, debatus per visus metus. Mokyklos pastatai turi architektūrinę svarbą ir saugo prestižines istorines kolekcijas bei didžiulią meno biblioteką. Mokykla publikuoja tuzinus tekstų per metus apie įvairias kolekcijas bei rengia parodas, kurių diapazonas yra itin platus - nuo puikių senųjų meistrų piešinių iš mokyklos kolekcijos iki šiuolaikinio meno pavyzdžių, Malakė krantinėje ir savo koplyčioje ištisus metus. Mokyklos absolventai tampa ENSBA asociacijos nariais ir nenutraukia ryšių su mokykla visą gyvenimą.
 
 
==Nacionalinės meno mokyklos pastatas==
 
Mokslas iš pradžių vyko bendrajame skyriuje, po to - atskirose studijose, kurioms vadovavo profesoriai. Buvo 4 tapybos, 4 skulptūros, 7 architektūros dirbtuvės, 13 laisvų architektūros dirbtuvių už mokyklos ribų. Mokykla iš pradžių įsikūrė [[Luvras|Luvre]], [[1807]] m. perkelta į Keturių tautų kolegijos (Collège des Quatres Nations) pastatą. [[1820]]–[[1832]] m. architektas F. Debret perstatė ir mokyklai pritaikė seną augustiniečių vienuolyną. [[1884]] m. mokyklai atiduoti ir greta esantys barokiniai Chimay rūmai ([[1640]] m. architektas F. Mansartas), kuriuos dekoravo [[Žanas Ogiustas Dominikas Ingras]] ir Polis Delarošas.
 
==Kolekcija==
2 289

pakeitimai