Nacionalinė dailės mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 12:
[[Jacques-Louis David]] pristatė [[1783 m.|1783]] m. komisijai paveikslą ,,Andromachė aprauda Hektorą", kuris šiandien eksponuojamas [[Luvras|Louvre]].
[[1793]] m. Prancūzijos revoliucijos metu, Karališkoji Akademija ir Karališkosios Akademijos prizas buvo uždrausti, tačiau po kelių metų, [[1797 m.|1797]] m. Romos prizas atkurtas vėl. Kiekvienais metais, per visą [[XIX amžius|XIX]] a., Romos prizo laimėtojai gaudavo progą penkerius metus studijuoti Villa Medici, po kurių tapytojas ar skulptorius galėdavo tikėtis pradėti sėkmingą oficialią menininko karjerą.
[[1807]] m. įstaiga pavadinta Imperatoriškąja specialiąja dailes mokykla (''Ecole Impériale et Spéciale des Beaux-Arts''). <ref>[[Lijana Šatavičiūtė]] [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], IV t.</ref> [[XIX a.]] ji buvo viena įtakingiausių [[Europa|Europos]] dailės ir architektūros mokyklų, pasižymėjo akademistinėmis tradicijomis ir konservatyvumu
[[Vaizdas:Atelier Genuys 1921.jpg|miniatur|215x215px|thumb|right|Mokyklos klasė, [[1921]] m.]]
Programos baigtis - didžiulės Akademijoje sukauptos kolekcijos; viena iš geriausių prancūzų piešinių kolekcijų, kurių didžioji dalis atsiųsta "atstovų" iš Romos, be to, konkursų laimėtojų arba Meno Salonuose eksponuotos skulptūros ir paveikslai. Mažesnės kolekcijos, žinomos, kaip ''petits concours'', apima istorinės kompozicijos temas (daugybė eskizų iliustruoja Antikinio meno pamokas, emocijų išraiškas ir pusiau-figūrinius paveikslus).
Mokslas iš pradžių vyko bendrajame skyriuje, po to - atskirose studijose, kurioms vadovavo profesoriai. Buvo 4 tapybos, 4 skulptūros, 7 architektūros dirbtuvės, 13 laisvų architektūros dirbtuvių už mokyklos ribų. Mokykla iš pradžių įsikūrė [[Luvras|Luvre]], [[1807]] m. perkelta į Keturių tautų kolegijos (Collège des Quatres Nations) pastatą. [[1820]]–[[1832]] m. architektas F. Debret perstatė ir mokyklai pritaikė seną augustiniečių vienuolyną. [[1884]] m. mokyklai atiduoti ir greta esantys barokiniai Chimay rūmai ([[1640]] m. architektas F. Mansartas), kuriuos dekoravo [[Žanas Ogiustas Dominikas Ingras]] ir Polis Delarošas.▼
Savo, kaip mokymo institucijos, veikloje, Nacionalinės dailės mokykla surinko didžiausią Italijos ir Prancūzijos graviūrų ir estampų kolekciją, datuojamą nuo [[XVI a.]] iki [[XVIII a.]]. Šie spaudiniai atskleidė paveikslų kompozicijas plačiajai visuomenei. Spaudinių kolekcija pirmą kartą pademonstruota studentams už Akademijos sienų tik [[1864]] m. ▼
▲Savo, kaip mokymo institucijos, veikloje, Nacionalinės dailės mokykla surinko didžiausią Italijos ir Prancūzijos graviūrų ir estampų kolekciją, datuojamą nuo [[XVI a.]] iki [[XVIII a.]]. Šie spaudiniai atskleidė paveikslų kompozicijas plačiajai visuomenei. Spaudinių kolekcija pirmą kartą pademonstruota studentams už Akademijos sienų tik [[1864]] m.
▲[[1807]] m. įstaiga pavadinta Imperatoriškąja specialiąja dailes mokykla (''Ecole Impériale et Spéciale des Beaux-Arts''). <ref>[[Lijana Šatavičiūtė]] [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], IV t.</ref> [[XIX a.]] ji buvo viena įtakingiausių [[Europa|Europos]] dailės ir architektūros mokyklų, pasižymėjo akademistinėmis tradicijomis ir konservatyvumu. Mokslas iš pradžių vyko bendrajame skyriuje, po to - atskirose studijose, kurioms vadovavo profesoriai. Buvo 4 tapybos, 4 skulptūros, 7 architektūros dirbtuvės, 13 laisvų architektūros dirbtuvių už mokyklos ribų. [[1819]] m. ir [[1863]] m. mokykla reorganizuota. [[1968]] m. pertvarkyta: atsisakyta architektūros, paliktos tik dailės specialybės, pakeista programa ir struktūra. Liko 5 skyriai, daug laiko skirta savarankiškoms studijoms ir specializacijai.
[[Vaizdas:Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts amphitheatre 2.JPG|215x215px|thumb|left|[[Paul Delaroche]] freska mokyklos amfiteatre.]]
▲Mokykla iš pradžių įsikūrė [[Luvras|Luvre]], [[1807]] m. perkelta į Keturių tautų kolegijos (Collège des Quatres Nations) pastatą. [[1820]]–[[1832]] m. architektas F. Debret perstatė ir mokyklai pritaikė seną augustiniečių vienuolyną. [[1884]] m. mokyklai atiduoti ir greta esantys barokiniai Chimay rūmai ([[1640]] m. architektas F. Mansartas), kuriuos dekoravo [[Žanas Ogiustas Dominikas Ingras]] ir Polis Delarošas.
Dabar studijas sudaro: tapyba, instaliacija, grafikos menai, fotografija, skulptūra, skaitmeninės medijos ir video. ENSBA suteikia aukščiausią mokymos lygį šiuolaikinio meno produkcijoje. Per visą istoriją, daugelis pasaulinio garso menininkų studijavo šioje įstaigoje. Sugebėjimai yra sudaryti taip, kad atpažinti tarptautinius menininkus. Teoriniai kursai leidžia įvairiai priartėti prie meno istorijos papildant studijų darbą, kuris palaikomas techininio mokymosi ir priėjimo prie techninių bazių. ENSBA medijų centras suteikia studentams priėjimą prie turtingų meno archyvų ir organizuoja konferencijas, seminarus, debatus per visus metus. Mokyklos pastatai turi architektūrinę svarbą ir saugo prestižines istorines kolekcijas bei didžiulią meno biblioteką. Mokykla publikuoja tuzinus tekstų per metus apie įvairias kolekcijas bei rengia parodas, kurių diapazonas yra itin platus - nuo puikių senųjų meistrų piešinių iš mokyklos kolekcijos iki šiuolaikinio meno pavyzdžių, Malakė krantinėje ir savo koplyčioje ištisus metus. Mokyklos absolventai tampa ENSBA asociacijos nariais ir nenutraukia ryšių su mokykla visą gyvenimą.
==Kolekcija==
| |||