Medūzos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 193.219.190.168 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) |
|||
Eilutė 10:
'''Medūzos''' ({{la|Medusozoa}}) – [[duobagyviai|duobagyvių]] (''Cnidaria'') potipis, kurį sudaro gan stambūs, želiški gyvūnai, gyvenantys jūrose ir vandenynuose.
== Biologija ==
Tai jūriniai pavieniai, [[sėslieji gyvūnai|sėslūs]] ar [[pelaginis|pelaginiai]] (plaukiojantys vandens sluoksnyje) [[organizmas|organizmai]]. Kūnas keturspindulinės simetrijos, dubenėlio arba įdubusio disko formos, kurį sudaro storas drebučių sluoksnis, esantis tarp dviejų [[ląstelė|ląstelių]] sluoksnių.
Medūzos – vienos stambiausių [[planktonas|planktono]] gyventojų. Jų kūnas gali būti daugiau kaip 2 m skersmens, sverti iki 300 kg, o čiuopikliai gali siekti keletą metrų. Tik kelių rūšių medūzos prisitvirtina prie dumblių, o kai kurios nemažą gyvenimo dalį praleidžia [[jūra (geografija)|jūros]] dugne. Nors medūzos gali plaukti sutraukdamos savo raumenis, joms sunku judėti net prieš silpną srovę, todėl neretai išmetamos į paplūdimius audrų metu.
Dauguma jų mėsėdės ir gaudo [[grobis|grobį]] savo čiuopikliais. Varpo (skėčio) pakraštyje yra 4 ar 8 pakitę į jutimo organus čiuopikliai – ropalijos. Medūzų čiuopikliuose yra daugybė dilginančiųjų [[ląstelė|ląstelių]], kurių dirginimui jautrūs ne tik [[žmogus|žmonės]], bet ir stambūs [[gyvūnai]]. Ypač stiprūs pačios didžiausios pasaulyje (apie 2,5 m skersmens) [[skiautburnė medūza|skiautaburnės medūzos]] ({{la|Cyanea}}) nudilginimai. [[Burna]] yra apatinės dalies centre, o čiuopikliai karo pakraščio apačioje. Maistas iš burnos pro ryklę patenka į entoderminės kilmės ovalų [[skrandis|skrandį]], pertvaromis padalintą į 4 dalis. Pertvarų pakraščiuose išsidėstę mezenteriniai siūlai, gausiai nusėti liaukinėmis [[ląstelė]]mis (virškinimo funkcija). Nuo skrandžio išsidėstę radialiniai kanalai, susijungę kūno pakraščiais einančiu žiediniu kanalu (gastrovaskuliarinė sistema).
Dauguma medūzų – skirtalytės. Būdingas išorinis [[apvaisinimas]]. Iš apvaisintų [[kiaušinis|kiaušinėlių]] išsivysto planulė. Praėjus tam tikram vystymosi ciklui, iš planulės pumpuravimosi būdu susidaro daug naujų lytinės kartos atstovų – medūzų.
Šių gyvūnų gyvenimo ciklas sudėtingas. Jie pradeda gyvenimą kaip maži jūros dugne gyvenantys [[polipas|polipai]]. Polipo stadija dažniausiai redukuota. [[Nervinės ląstelės]] sudaro susikaupimus – mazgelinius ganglijus. Iš kiekvieno polipo pumpurų atsiranda daugybė mažų laisvai plaukiojančių medūzų, kurios vėliau atsiskiria, tampa lytiškai besidauginančiais suaugėliais ir pradeda savarankišką gyvenimą.
Manoma, kad medūzos egzistuoja jau 500 mln. metų.
== Sistematika ==
| |||