Semiotika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Semiotika dažnai nagrinėjama, kaip išvystyta<ref>"The science of communication studied through the interpretation of signs and symbols as they operate in various fields, esp. language", ''Oxford English Dictionary'' (2003)</ref> [[Semantika|semantikos]] rūšis, tirianti ne tik žodžių, bet ir kompleksų [[Prasmė|prasmes]] ir [[Reikšmė|reikšmes]]. Semiotikos požiūriu, pavienio [[Žodis|žodžio]] prasmė ir netgi reikšmė yra gana menkai apibrėžta ir pagrindines savybes įgyja [[Kontekstas|kontekste]], kuriam aprašyti žodžiai yra vartojami. Itin gerai šį dalyką demonstruoja analitinėms kalboms aktuali [[Noam Chomsky]] [[generatyvinė gramatika]], demonstruojanti žodžio prasmės ir reikšmės priklausomybes nuo pozicijos [[Sakinys|sakinyje]]. Akivaizdi teksto giluminės prasmės iliustracija – tai galimybė tą pačią prasmę perteikti ne tik skirtingais žodžių, bet ir sakinių kompleksais. Pastarasis dalykas itin būdingas liaudies kūrybai ([[Mitas|mitologijai]], [[Pasaka|pasakoms]]). Taigi, akivaizdu, kad tekstuose egzistuoja ir tam tikros prasmę perteikiančios sistemos, kurias nusako ne žodžiai, o tekstų struktūros. Šios kontekstualinės [[Prasmė|prasmės]] ir [[Reikšmė|reikšmės]] gali būti atrandamos ir analizuojamos, taip sužinant giluminę tekstų prasmę. Galimas ir atvirkščias atvejis – sukūrus tam tikrą struktūrą, ji gali būti padengiama tekstu (žr. [[Umberto Eco]] kūrybą).