Strategija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Strategija paprastai apima du pagrindinius procesus: formulavimą ir įgyvendinimą. Formulavimas apima aplinkos ar situacijos analizavimą, diagnozės kūrimą ir pagrindinių principų plėtojimą. Tai apima tokią veiklą kaip [[strateginį planavimą]] ir [[strateginį mąstymą]]. Įgyvendinimas susijęs su veiksmų planais, kurių buvo imtasi, kad būtų pasiekti tikslai, laikantis nustatytos orientacinės politikos.<ref name="Mintzberg and Quinn 1996">{{cite book

Bruce’as[[Brusas Hendersonas]] 1981 metais rašė, kad: „Strategija priklauso nuo gebėjimo numatyti būsimas dabartinių iniciatyvų pasekmes.“ Jis rašė, kad, nepaisant pašalinių veiksnių, pagrindiniai reikalavimai strategijos kūrimui yra: 1) daug žinių apie aplinką, rinką ir konkurentus; 2) gebėjimas nagrinėti šias žinias kaip interaktyvią dinaminę sistemą; ir 3) vaizduotė ir logika renkantis tarp konkrečių alternatyvų. Hendersonas rašė, jog strategija buvo naudinga, dėl: „ribotų išteklių, priešininko pajėgumų ir ketinimų nežinojimo; negrįžtamo išteklių įsipareigojimo; būtinybės koordinuoti veiksmus per tam tikrą laiką ir atstumą; nežinios dėl iniciatyvos kontrolės; ir priešų abipusio tarpusavio suvokimo pobūdžio.“<ref>{{cite web| author = Henderson, Bruce | date = 1 January 1981 | title=The Concept of Strategy|url=https://www.bcgperspectives.com/content/Classics/strategy_concept_of_strategy/|accessdate= 18 April 2014|publisher= [[Boston Consulting Group]]}}</ref>

Moderniųjų vakarų [[strateginių tyrimų]] tėvas [[Karlas fon Klauzevicas]] apibrėžė karinę strategiją kaip „pasinaudojimą kovomis, siekiant pasiekti norimą karo baigtį.“ BH[[B.H. Liddell HartHarto]] apibrėžimas deda mažiau dėmesio į kovas, jis strategiją apibrėžia kaip " Karioumines platinimo ir pritaikymo menas pasiekti politikos tikslus ". Taigi, abu davė viršenybė politiniams tikslams virš karinių tikslų. JAV karinio jūrų laivyno koledžo instruktorius Andrius Wilsonas apibrėžė strategija kaip "procesą, kurio politiniai tikslai yra perteikiami kariniais veiksmais. "<ref name="Wilson2012">{{cite book

Rytų karinė filosofija pastebimą daug ankščiau, su pavyzdžiais, kaip antai "The Art of War aut. Sun Tzu maždaug 500 m. Prieš kristų.<ref name="Lionel Giles 2007">{{aut|Giles, Lionel}} ''[[The Art of War]] by [[Sun Tzu]] – Special Edition''. Special Edition Books. 2007.</ref>

[[Alfredas Čandleris]] 1962 m. rašė, kad:. "strategija yra pagrindinių ilgalaikių tikslų nustatymas įmonėje, ir veiksmų bei išteklių, būtinų įgyvendinti šiuos tikslus, paskirstymas. " [[Michaelas Porteris]] 1980 metais strategiją apibrėžė kaip" … plačią formulę, kuria verslas ketina konkuruoti, kokie turėtų būti tikslai ir kokia politika bus reikalinga įgyvendinti šiuos tikslus " ir " … derinys tikslų, kurių įmonė siekia ir priemones (politikos), kuriomis ji planuoja ten patekti. ".<ref name="Porter1980">{{cite book

[[Henris Mintzberg]] 1998 metais įvardijo penkis strategijos apibrėžimus:

[[Žaidimų teorijoje]], strategija remiasi taisyklėmis, kurias naudoja [[žaidėjas]] pasirinkdamas tarp galimų apčiuopiamų variantų. Kiekvienas žaidėjas turi galimų strategijų rinkinį darant ėjimus.

Strategija gali rekursyviai [[pažvelgti į ateitį]] ir apsvarstyti, kokių veiksmų galima tikėtis kiekviename neapibrėžtame žaidimo etape – pvz jei žaidėjas atlieka 1 veiksmą, tai pastato varžovą į tam tikrą situaciją, kuri gali būti gera arba bloga, o jei žaidėjas atlieka 2-ą veiksmą, tuomet oponentui bus pateikta kitokia situacija. Kiekvienu atveju jų pasirinkimas nustatys būsimą situaciją.

Strategija žaidimų teorijoje gali būti [[atsitiktinė (maišyta)]] arba nustatyta (gryna). Gryna strategija, gali būti suvokiamos kaip konkretus atvėjis mišrių strategijų, kurių tikimybė yra apbrėzta 0 arba 1.