Nežodinis bendravimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 213 pridėta baitų ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
 
Apgavystės slėpime, nežodinėje komunikacijoje yra lengviau meluoti be atskleidimo. Tai yra studijavimo išvada, kur žmonės stebėjo viršuje padarytą interviu asmenų, apkaltintų pavogę piniginę. Interviu davėjai melavo apytiksliai 50 % atvejų. Žmonės turėjo prieigą ar prie raštiškos iššifruotos stenogramos interviu, ar prie garsajuostės įrašų, ar video įrašų. Kuo daugiau sprendimo raktų, kurie buvo pasiekiami stebintiems, tuo didesnis buvo tendencija, kad interviu davėjai, kurie iš tikrųjų melavo, kaip buvo įvertinta, buvo teisingi. Tai yra, žmonės, kurie yra protingi pozicijoje gali panaudoti balso toną ir susidurti su posakiu, kad sudarytų įspūdį, kad jie yra teisingi. <ref>Burgoon, J. K., J. P. Blair & R.E.Strom (2008): Cognitive biases and nonverbal cue availability in detecting deception. Human communication research 34: 572-599.</ref> Prieš populiarų tikėjimą, melagis ne visada vengia akių kontakto. Stengdamiesi būti labiau įtikinantys, melagiai sąmoningai užmezgė daugiau akių kontakto su imančiu interviu negu tie, kurie sakė tiesą. <ref>Mann, Samantha; Aldert Vrij; Sharon Leal; Par Granhag; Lara Warmelink; Dave Forester (5 May 2012). "Windows to the Soul? Delierate Eye Contact as a Cue to Deceit". ''Journal of Nonverbal Behavior'' '''36''' (3). doi:10.1007/s10919-012-0132-y. Retrieved 21 September2013.</ref> <ref>Drewnicky, Alex. "Body Language – Common Myths and How to use it Effectively". Retrieved 11 February 2014.</ref> Tačiau, yra daug pacituotų pavyzdinių ženklų į apgavystę, pateiktą per nežodinį (Paragrafas, žodinis ir regimasis) komunikacijos kanalą, per kuriuos apgavikai galbūt nesąmoningai aprūpina sprendimo raktus į savo paslėptas žinias ar tikras nuomones. <ref>Ekman, P., & Friesen, W.V.: Nonverbal leakage and clues to deception: Psychiatry, vol. 32, pp. 88-106 (1969).</ref> Dauguma studijavusių, nagrinėjančių nežodinius ženklus į apgavystę, pasitiki žmogaus filmuotos medžiagos kodavimu (c.f. Vrij, 2008 <ref>Vrij, A. (2008). Detecting lies and deceit: Pitfalls and opportunities. John Wiley & Sons: Chichester.</ref>), nors neseniai studijavimas taip pat parodė kūno judėjimo skirtumus tarp tiesos sakytojų ir melagių, naudojančių automatizuotą kūno judėjimo sistemą. <ref>Eapen, N.M., Baron, S., Street, C.N.H., & Richardson, D.C. (2010). The bodily movements of liars. In S. Ohlsson & R. Catrambone (Eds.) Proceedings of the 32nd Annual Conference of the Cognitive Science Society, Austin, TX: Cognitive Science Society</ref>
 
== Įvairios kultūros ==
Nors tradiciškai suvokiama, kaip „kalbėti“, neverbaline komunikacija buvo nustatyta, kad egzistuoja tikslios ir simbolinės reikšmės, panašios į žodinę kalbą. Tačiau, neverbaliniame bendravime, kad perduoti reikšmes naudojami gestai, laikysenos pokyčiai, bei taupomas laikas.<ref>Rogoff, Barbara; Paradise, Ruth; Arauz, Rebeca Mejia; Correa-Chavez, Maricela; Angelillo, Cathy. (2003). "Firsthand Learning Through Intent Participation". Annual Review of Psychology 54 (1): 175–203.</ref> Įvairių ir skirtingų neverbalinės komunikacijos niuansų galime atrasti visose kultūrose , kurios egzistuoja pasaulyje. Šie skirtumai dažnai gali sukelti nesusipratimų tarp skirtingų kultūrų žmonių, kurie paprastai nenori įžeisti. Skirtumai gali būti pagrįsti lengvatų būdu, pavyzdžiui, kinai, nori tylos per verbalinę komunikaciją.<ref>Wang, D., & Li, H. (2007). Nonverbal language in cross-cultural communication. US-China Foreign Language, 5(10), p.69</ref> Skirtumai gali atsirasti netgi remiantis tuo, kaip skirtingos kultūros supranta laiko praleidimą, praėjimą. Chriemija, tai kaip žmonės skirto laiką, gali būti dvejopa: polichroninė, kai žmonės vienu metu daro daug dalykų ir tai yra paplitę Italijoje bei Ispanijoje, ir monochroninė, kai vienu metu daromas tik vienas dalykas, ir tai yra paplitę Amerikoje.<ref>Kirch, M. S. (1979). Non-Verbal Communication Across Cultures. Modern Language Journal, 63(8), p. 422.</ref> Kadangi neverbalinė komunikacija gali skirtis daugelyje krypčių  - gestai,žvilgsnis, drabužiai, laikysena ar net aplinkos užuominos, kaip apšvietimas – susikuria daug tarpkultūrinių skirtumų. <ref>Morain, G. G., & ERIC Clearinghouse on Languages and Linguistics, W. C. (1978). Kinesics and Cross-Cultural Understanding. Language in Education: Theory and Practice, No. 7. p. 8.</ref>
 
=== Gestai ===
Gestai įvairiose kultūrose labai skiriasi, tiek savo naudojimu, tiek reikšme. Bendras pavyzdys: Jungtinėse Amerikos Valstijose, ranka ar pirštu rodyti „Ateik čia prašom“ suprantamas kaip šuns kvietimas. Rodyti vienu pirštu taip pat laikoma nemandagumu įvairiose kultūrose. Tarkim azijiečiai, kad kažką parodytų, naudoja visą ranką, delną.<ref name=":9">Providers Guide to Quality and Culture. (2012). Management Sciences for Health</ref> Kitas pavyzdys: rodyti savo liežuvį: Vakarų šalyse, tai gali būti vertinama kaip pasityčiojimas, tačiau Polinezijoje tai traktuojama kaip pasisveikinimo ir pagarbos ženklas.<ref name=":10">Kirch, M. S. (1979). Non-Verbal Communication Across Cultures. Modern Language Journal, 63(8), p. 417.</ref> Delnų paplojimai Šiaurės Amerikoje naudojami, kad ploti, bet Ispanijoje tai yra naudojama, kad išsikviesti padavėją restorane. Skirtumai tarp linksėjimo ar galvos purtymo, nurodant pritarimą ar nepritarimą, taip pat egzistuoja. Šiaurės Europiečiai kraipydami galvas aukštyn ir žemyn, sako „taip“, o kraipant savo galvą į šonus pasakoma “ne“. Tačiau graikai jau daugiau kaip  tris tūkstančius metų turi nusistovėjusią tvarką, kad linksėti į viršų reiškia nepritarimą, i žemyn pritarimą.<ref name=":10" /> Taip pat yra daug būdų, kaip mojuoti atsisveikinant: amerikiečiai iškelia delną į išorę. Be to, svarbu pabrėžti, kad gestai naudojami daugiau neoficialioje kalboje ir dažniausiai su vaikais. <ref name=":10" />
 
=== Emocijų rodymas ===
"Daugelyje kultūrų, pavyzdžiui, arabų ir Irano, žmonės reiškia sielvartą atvirai. Jie gedi garsiai, o Azijos kultūroje bendrame tikėjime, yra nepriimtina rodyti emocijas atvirai."<ref>Levine and Adelman. (1993). Beyond Language. Prentice Hall.</ref> Žmonėms iš Vakarų šalių , juokas yra malonumas ženklas, bet Afrikoje tai yra stebuklas ar varžymosi ženklas. <ref name=":10" /> Emocinė išraiška priklauso nuo kultūros. <ref>Wong, S., Bond, M., & Rodriguez Mosquera, P. M. (2008). The Influence of Cultural Value Orientations on Self-Reported Emotional Expression across Cultures. Journal Of Cross-Cultural Psychology, 39(2), p. 226.</ref>Indėnai linkę būti santūresni ir mažiau išraiškingi su emocijomis. <ref>Herring, R. D. (1985). A Cross-Cultural Review of Nonverbal Communication with an Emphasis on the Native American.p. 44.</ref> Dažni prisilietimai yra priimtini Kinijos žmonėms; Tačiau tokie veiksmai kaip lietimas, glostymas, apkabinimas arba bučiavimas Amerikoje yra retesni ir viešai nerodomi. <ref>Wang, D., & Li, H. (2007). Nonverbal language in cross-cultural communication. US-China Foreign Language, 5(10), p. 68</ref>
 
=== Neverbaliniai veiksmai ===
Pagal Matsumoto ir Juang, skirtingų žmonių nežodiniai pasiūlymai, nurodo svarbius bendravimo kanalus. Neverbaliniai veiksmai turi sutapti ir derėti su žinutė kuri bus vaizduojama, kitaip painiavos įvyks. <ref name=":4" /> Pavyzdžiui, asmuo paprastai negali plačiai šypsotis ir rodyti gestų, kai praneša liūdną žinią. Autorius teigia, kad neverbalinį bendravimą labai svarbu žinoti, ypač jei lygini gestus, žvilgsnį, ir balso toną tarp skirtingų kultūrų. Lotynų Amerikos kultūros perima plačius kalbos gestus, tačiau Artimųjų Rytų kultūros, yra gana kuklesnės visuomenei ir nėra išraiškingos. tarp kultūrų, skirtingos taisyklės susistato dėl spoksojimo ar žvilgsnio. Moterys gali ypač vengti akių kontakto su vyrais, nes jis gali būti suprastas, kaip lytinio potraukio ženklas. <ref name=":9" /> Kai kuriose kultūrose, žvilgsnis gali būti vertinamas kaip pagarbos ženklas. Vakarų kultūroje, akių kontaktas yra interpretuojamas kaip pastabumas ir sąžiningumas. Bet Ispanų, Aziejiečių, Artimųjų Rytų, ir Amerikos indėnų kultūros, akių kontaktą vertina kaip nepagarbą ar grubumą, ir akių kontakto nebuvimas nereiškia, kad asmuo yra nesutelkias dėmesio. Balsas tai kategorija, kuri keičiasi tarp kultūrų. Priklausomai nuo to, ar kultūra yra išraiškinga ar ne išraiškinga, balso tembras turi daug variantų, kuris sukelia skirtingas reakcijas. <ref>Matsumoto, D., & Juang, L. (2008). Culture and psychology. (5th ed., pp. 244-247). Belmont, Ca: Wadsworth.</ref>
 
== Nuorodos ==
27

pakeitimai