Gaudija vaišnavai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 89:
Pirmame ''Daša-mūlos'' principe apibūdinamas įrodymo pagrindas, nuo antro iki aštunto principo apibūdinami sąryšiai arba santykiai (''sambandha''), devintas principas apibūdina priemones arba procesą (''abdhidhėja''), dešimtas principas apibūdina tobulumą (''prayodžaną'').
== Šventraščiai ==
Gaudija vaišnavų ''sampradajoje'' pripažįstamas visų pagrindinių [[Hinduizmas|hinduizmo]] šventraščių - [[Vedos|Vedų]], [[Upanišados|Upanišadų]], [[Vedanta|Vedantos]], [[Itihasos|Itihasų]] ([[Ramajana|Ramajanos]] ir [[Mahabharata|Mahabharatos]]) bei [[Puranos|Puranų]] autoritetas.
Didžiausią dėmesį Gaudija vaišnavai skiria "[[Bhagavad Gita|Bhagavad-gitai]]" ("Bhagavano giesmė") ir "Bhagavat Puranai" ("Senovės pasakojimai apie Bhagavaną"), kuri dar vadinama "Šrimad Bhagavatam". Pridėjus "Šri Čaitanja Čaritamritą" ("Viešpaties Čaitanjos savybių amžinas nektaras"), kurioje aprašomas Čaitanjos Mahaprabhu gyvenimas ir mokymas (autorius Krišnadasa Kaviradža), gauname pagrindinių Gaudija vaišnavų šventraščių trejetą.
Gaudija vaišnavų mokytojai "Bhagavat-gitą" palygina su mokyklos kursu, "Šrimad Bhagavatam" - su universiteto kursu, o "Šri Čaitanja Čaritamrita" - su doktorantūros kursu.
Be šių raštų, labai svarbūs ir pagrindinių Čaitanjos Mahaprabhu mokinių bei mokymo skleidėjų - Rūpos Gosvamio, Sanatanos Gosvamio, Raghunathos Gosvamio ir Dživos Gosvamio - veikalai, o taip pat knygos, kurias parašė reikšmingiausi sekantys ''bhagavata paramparos'' atstovai - Višvanatha Čakravarti Thakura, Baladeva Vidjabhušana, Bhaktivinoda Thakura.
== Dievo samprata ==
|