Klaipėdos jūrų uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Submixster pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Dirgela keitimas) |
|||
Eilutė 5:
[[Vaizdas:Klaipėdos uostas iš daugiaukščio.jpg|thumb|Kranai]]
'''Klaipėdos valstybinis jūrų uostas''' – neužšąlantis universalus giliavandenis
== Infrastruktūra ==
Eilutė 16:
* ne didesne kaip 13,5 m [[grimzlė|grimzle]]
* iki 100 000 [[dwt]] keliamosios galios sausakrūviai [[PANAMAX]] tipo
* iki 160 000 dwt [[tanklaivis|tanklaiviai]]
2005 m. 27 % krovos sudarė [[naftos produktai]], 21 % – [[trąšos]], pervežta 214 370 [[keleivis|keleivių]]. [[2010]] m. pagal perkrautų krovinių tonažą Klaipėdos uostas užėmė 122 vietą pasaulyje.<ref>[http://aapa.files.cms-plus.com/Statistics/WORLD%20PORT%20RANKINGS%202010.pdf AAPA World Port Rankings 2010]</ref> [[2011]] m. uostas pasiekė savo konteinerių krovos rekordą – 382185 [[TEU]].
Eilutė 23:
2012 m. Klaipėdos uoste perkrauta 35,24 mln. tonų krovinių.
Svarbiausios krovos bendrovės:
* Laivų statyklos:
* Laivų remonto įmonės:
* Laivybos įmonės: AB „[[DFDS seaways]]“, AB „[[Limarko laivininkystės kompanija]]“.
* Kiti objektai: [[Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas|Suskystintų gamtinių dujų terminalas]] su [[SGD laivas-saugykla Independence|SGD laivu–saugykla „Independence“]] (projekto įgyvendinimas – 2014 m. pabaigoje).
[[2015]] m. [[Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija]] pasirašė sutartį su [[Austrija|Austrijos]] kompanija
== Istorija ==
Eilutė 39:
== Klaipėdos uosto išskirtinumas ==
[[Vaizdas:Kruiziniu_laivu_terminalas.JPG|thumb|[[Kruizinių_ir_karinių_laivų_terminalas|Kruizinis laivas Klaipėdos kruizinių ir karinių laivų terminale]]]]
Klaipėdos uostas iš kitų išsiskiria ne tik unikalia geografine padėtimi, bet ir savita konstrukcija. Apsauginių [[molas|molų]] ir kitų hidrotechninių įrengimų – krantinių, prieplaukų išdėstymu ir paskirtimi. Išskirtinį Klaipėdos uosto bruožą sudaro jūros vartų konstrukcija. Jame nėra [[avanuostas|avanuosto]], nuo bangavimo apsaugotos jūrinės akvatorijos, kas būdinga daugeliui pasaulio uostų. Į Klaipėdos sąsiaurį arba uostą laivai įplaukia ir išplaukia pro tiesią liniją, nutiestą šiaurės vakarų kryptimi. Tokia uosto konstrukcija nevisiškai apsaugo uosto akvatoriją nuo bangų įtakos. [[Štormas|Štormo]] metu, gana stiprios [[Jūros banga|bangos]] jaučiamos net ties [[Akmena (upė)|Danės]] upe (apie 5 km nuo jūros vartų).
Klaipėdos uostas yra vienas avaringiausių uostų pasaulyje. Jis nusėtas daugybe laivų skenduolių. Prišvartuoti laivą Klaipėdos uoste yra labai sudėtinga. Net didelę patirtį turintys [[laivo kapitonas|kapitonai]] švartavimo darbus palieka [[locmanas|locmanams]], ką jau kalbėti apie kapitonų sugebėjimus, kurie dirba [[Keltas|keltuose]] tarp Klaipėdos ir [[Neringa|Neringos]]. Per dieną švartavimosi principas gali pasikeisti 20 kartų. Tai lemia išskirtiniai Klaipėdos uosto fenomenai: trauklys, blaškeva ir vandensrūva.{{šaltinis|{{VLE|X|206||Klaipėdos jūrų uostas}}}}
* Trauklys – tai žemo dažnio ilgaperiodės bangos, kurios trūkčioja laivą. Jų poveikio kartais neišlaiko net stipriausi laivus prie krantinės laikantys [[Lynas (virvė)|lynai]]. Lynai tokiu atveju trūksta, kaip plonyčiai siūleliai.
eilutė 52 ⟶ 51:
== Šaltiniai ==
{{ref}}
|