Robertas Varnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
+infol.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{biograf-tvarkyti}}
| fonas = culture
'''Robertas Varnas''' ([[1930]] m. [[spalio 10]] d. [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] – [[2015]] m. [[balandžio 22]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]), choro dirigentas ir pedagogas.
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1930|10|10}}
| gimimo vieta = [[Mažeikiai]]
| mirties data = {{Mirė|2015|04|22|1930|10|10}}
| mirties vieta = [[Klaipėda]]
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinė =
| vaikai =
| veikla = choro dirigentas, pedagogas
| įstaigos =
| pareigos =
| alma_mater = [[1958]] m. [[LSSR konservatorija]]
| apdovanojimai =
| parašas =
| vikiteka =
}}
 
'''Robertas Varnas''' ([[1930]] m. [[spalio 10]] d. [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] – [[2015]] m. [[balandžio 22]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]), – Lietuvos choro dirigentas ir, pedagogas.
 
== Biografija ==
Pirmasis muzikos mokytojas buvo Mažeikių vargonininkas, J.[[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] mokinys [[Karolis Pukevičius]]. Mokydamasis [[Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], pas muzikos mokytoją A.[[Albinas Jasenauskas|Albiną Jasenauską]] pramoko skambinti pianinu ir smuikuoti. Nuo [[1949]] m. keletą metų [[Klaipėdos muzikos mokykla|Klaipėdos muzikos mokykloje]] mokėsi griežti [[altas (styginis instrumentas)|altu]] (dėst. [[Juozas Matutis]]), [[1951]] m. perėjo į [[Klemensas Griauzdė|Klemenso Griauzdės]] choro dirigavimo klasę; griežė simfoniniame orkestre ir styginių kvartete. [[1953]]–[[1958]] m. choro dirigavimą studijavo [[LVK|LSSR konservatorijoje]] (dėst. [[Jonas Motiekaitis|Jono Motiekaičio]] klasė). Studijų metais buvo Vilniaus miesto medicinos darbuotojų choro chormeisteris, Lietuvos radijo muzikos laidų redaktorius, dainavo Vilniaus jaunimo chore (vadovas [[Adolfas Krogertas]]).
 
Nuo 1958–[[19581967]] m. choro dirigavimo ir teorinių disciplinų dėstytojas Klaipėdos muzikos technikume. Nuo 1958 m. Klaipėdos liaudies operos chormeisteris, o [[1960]]–[[1964]] m. meno vadovas ir vyr. dirigentas. Atnaujino [[Džiuzepė Verdis|G.Džiuzepės Verdi]] operą „Traviata“, pastatė P. Mascagni operą „Kaimo garbė" ([[1963]] m.), surengė [[Ludwig van Beethoven|L. van BeethovenoBethoveno]] ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|WV. A. MozartoMocarto]] kūrinių koncertus, su operos kolektyvu koncertavo [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Palanga|Palangoje]], [[Šilutė]]je ir [[Liepoja|Liepojoje]] (Latvija).
Nuo [[1949]] keletą metų Klaipėdos muzikos mokykloje mokėsi griežti altu (dėst. J. Matutis), o [[1951]] perėjo į [[Klemensas Griauzdė|K. Griauzdės]] choro dirigavimo klasę; griežė simfoniniame orkestre ir styginių kvartete. [[1953]]–[[1958]] choro dirigavimą studijavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (dėst. J. Motiekaičio klasė). Studijų metais buvo Vilniaus miesto medicinos darbuotojų choro chormeisteris, dainavo Vilniaus Jaunimo chore(vadovas A. Krogertas), studijų metais buvo Lietuvos radijo muzikos laidų redaktorius.
 
1964–1967 m. [[1964Kretinga|Kretingos]]–[[1967]] Kretingos rajkoopsąjungos mišriojo choro „Gintaras“ meno vadovas ir dirigentas. Chore dainavo iki 100 dainininkų, repertuare buvo vertingų, sudėtingų kūrinių, dažnai koncertavo dalyvaujant žinomiems solistams – -A.[[Antanas Kučingis|Antanui Kučingiui]], E.Elenai Saulevičiūtei, K. Elertui, pelnė prizines vietas respublikiniuose konkursuose. [[1965]] m. respublikinės dainų šventės konkursui R. Varnas su „Gintaro“ choru pirmą kartą Lietuvoje parengė C. Orffo kantatos „Carmina Burana"Burana“ pirmąją dalį. Vėliau, su Valst.Valstybinės Filharmonijosfilharmonijos simfoniniu orkestru, diriguojant J.[[Juozas Domarkas|Juozui Domarkui]], šis kūrinys skambėjo [[Kaunas|Kaune]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Kretinga|Kretingoje]] [[1966]]. [[1967]] m. [[balandžio 1]] d. [[Kretinga|Kretingoje]] įspūdingu koncertu choras pažymėjo savo gyvavimo dešimtmetį.
[[1958]]–[[1967]] choro dirigavimo ir teorinių disciplinų dėstytojas Klaipėdos muzikos technikume.
 
Nuo 1967 m. rudens R. Varnas – [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos]] choro dirigavimo dėstytojas, [[1968]]–[[1982]] m. [[KPI|Kauno politechnikos instituto]] vyr. dėstytojas ir akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovas ir dirigentas. Daugiau kaip dešimtmetį studentų mišrusis choras buvo vienas geriausių Lietuvos chorinių kolektyvų. Parengtas Baltijos respublikų studentų dainų šventėms „[[Gaudeamus]]-68“ [[Vilnius|Vilniuje]], „Gaudeamus-71“ [[Ryga|Rygoje]], „Gaudeamus-74“ [[Tartu]], „Gaudeamus-78“ Vilniuje ir „Gaudeamus-81“ Rygoje. [[1970]] m. respublikinės [[dainų šventė]]s konkurse „Jaunystė“ pelnė absoliučiai geriausio Lietuvos mėgėjų mišriojo choro vardą. Toks pat vardas pripažintas ir [[1975]] m. respublikinės dainų šventės konkurse, gražiai pasirodyta [[1980]] m. respublikinės dainų šventės konkurse.
Nuo [[1958]] Klaipėdos liaudies operos chormeisteris, o [[1960]]–[[1964]] meno vadovas ir vyr. dirigentas. Atnaujino [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] operą „Traviata“, pastatė P. Mascagni operą „Kaimo garbė" ([[1963]]), surengė [[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|W. A. Mozarto]] kūrinių koncertus, su operos kolektyvu koncertavo [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Palanga|Palangoje]], [[Šilutė]]je ir Liepojoje (Latvija).
 
Nuo [[1967]] rudens R. Varnas – Kauno [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]] aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas, [[1968 - 1982]] [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos instituto]] vyr. dėstytojas ir akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovas ir dirigentas. Daugiau kaip dešimtmetį studentų mišrusis choras buvo vienas geriausių Lietuvos chorinių kolektyvų. Parengtas Baltijos respublikų studentų dainų šventėms „Gaudeamus-68“ [[Vilnius|Vilniuje]], „Gaudeamus-71“ [[Ryga|Rygoje]], „Gaudeamus-74“ [[Tartu]], „Gaudeamus-78“ [[Vilnius|Vilniuje]] ir „Gaudeamus-81“ [[Ryga|Rygoje]]. [[1970]] respublikinės dainų šventės konkurse „Jaunystė“ pelnė absoliučiai geriausio Lietuvos mėgėjų mišriojo choro vardą. Toks pat vardas pripažintas ir [[1975]] respublikinės dainų šventės konkurse, gražiai pasirodyta [[1980]] respublikinės dainų šventės konkurse. R. Varno iniciatyva [[Kaunas|Kaune]] imta rengti tarprespublikinius studentų mišriųjų chorų konkursus „Juventus“. Septyniuose "Juventuskonkursuose " konkursuose[[(1968]], [[1970]], [[1972]], [[1975]], [[1977]], [[1979]], [[1983]] konkursuose m.) „Jaunystė“ laimėjo visų laipsnių prizines vietas. „Jaunystė“ daugsurengė koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose, gastroliavo [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]], plačiai išpopuliarino nemaža lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. [[1968]]–[[1970]]1968–1970 m. „Jaunystės“ choro jubiliejniamsjubiliejiniams koncertams su Lietuvos kameriniu orkestru atliko J. Haydno 9 chorų ciklą, S.Stasio Šimkaus kantatą „Atsisveikinimas su Tėvyne“, su Nacionaliniu simf.simfoniniu orkestru – G.[[Giedrius Kuprevičius|Giedriaus Kuprevičiaus]] kantatą „Pagonių giesmės“. R. Varnas lygiatuo pat gretametu vadovavo Kauno žemės ūkio statybos projektavimo instituto šokių ansamblio „Rasa"„Rasa“ vokalinei grupei, buvo Kauno valstybinio choro chormeisteris, talkino miesto mėgėjų chorams.
[[1964]]–[[1967]] Kretingos rajkoopsąjungos mišriojo choro „Gintaras“ meno vadovas ir dirigentas. Chore dainavo iki 100 dainininkų, repertuare buvo vertingų, sudėtingų kūrinių, dažnai koncertavo dalyvaujant žinomiems solistams -A. Kučingiui, E. Saulevičiūtei, K. Elertui, pelnė prizines vietas respublikiniuose konkursuose. [[1965]] respublikinės dainų šventės konkursui R. Varnas su „Gintaro“ choru pirmą kartą Lietuvoje parengė C. Orffo kantatos „Carmina Burana" pirmąją dalį. Vėliau, su Valst. Filharmonijos simfoniniu orkestru, diriguojant J. Domarkui, šis kūrinys skambėjo [[Kaunas|Kaune]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Kretinga|Kretingoje]] [[1966]]. [[1967]] m. [[balandžio 1]] d. [[Kretinga|Kretingoje]] įspūdingu koncertu choras pažymėjo savo gyvavimo dešimtmetį.
 
Nuo 1982 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, 1983–[[1986]] m. ir [[1988]]–[[1991]] m. katedros vedėjas, nuo [[1985]] m. docentas. 1985 m. respublikinei dainų šventei parengė Klaipėdos medicinos darbuotojų klubo mišrųjį chorą, kuris VI Stasio Šimkaus konkurse savo kategorijoje pelnė pirmąją vietą. Įvairiais laikotarpiais vadovavo Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus choro studijai, šios katedros dėstytojų ir studentų kameriniam chorui (su juo parengė Klaipėdos šiuolaikinių kompozitorių Z. Virkšo, A. Remesos, R. Šileikos, J. Domarko autorinių koncertų ciklą), vėliau vadovavo suburtam Klaipėdos universiteto mišriąjam chorui – jį parengė tarptautiniam bažnytinės muzikos festivaliui [[Alūksnė]]je (Latvija), [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Lietuvoje, Lietuvos aukštųjų mokyklų tradiciniams choriniams festivaliams. [[1996]]–[[1998]] m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] Menų fakulteto dekanas, [[1995]]–[[2001]] m. Klaipėdos universiteto senatorius.
Nuo [[1967]] rudens R. Varnas – Kauno [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]] aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas, [[1968 - 1982]] [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos instituto]] vyr. dėstytojas ir akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovas ir dirigentas. Daugiau kaip dešimtmetį studentų mišrusis choras buvo vienas geriausių Lietuvos chorinių kolektyvų. Parengtas Baltijos respublikų studentų dainų šventėms „Gaudeamus-68“ [[Vilnius|Vilniuje]], „Gaudeamus-71“ [[Ryga|Rygoje]], „Gaudeamus-74“ [[Tartu]], „Gaudeamus-78“ [[Vilnius|Vilniuje]] ir „Gaudeamus-81“ [[Ryga|Rygoje]]. [[1970]] respublikinės dainų šventės konkurse „Jaunystė“ pelnė absoliučiai geriausio Lietuvos mėgėjų mišriojo choro vardą. Toks pat vardas pripažintas ir [[1975]] respublikinės dainų šventės konkurse, gražiai pasirodyta [[1980]] respublikinės dainų šventės konkurse. R. Varno iniciatyva [[Kaunas|Kaune]] imta rengti tarprespublikinius studentų mišriųjų chorų konkursus „Juventus“. Septyniuose "Juventus " konkursuose[[1968]], [[1970]], [[1972]], [[1975]], [[1977]], [[1979]], [[1983]] konkursuose „Jaunystė“ laimėjo visų laipsnių prizines vietas. „Jaunystė“ daug koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose, gastroliavo [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]], plačiai išpopuliarino nemaža lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. [[1968]]–[[1970]]. „Jaunystės“ choro jubiliejniams koncertams su Lietuvos kameriniu orkestru atliko J. Haydno 9 chorų ciklą, S. Šimkaus kantatą „Atsisveikinimas su Tėvyne“, su Nacionaliniu simf. orkestru G. Kuprevičiaus kantatą „Pagonių giesmės“. R. Varnas lygia greta vadovavo Kauno žemės ūkio statybos projektavimo instituto šokių ansamblio „Rasa" vokalinei grupei, buvo Kauno valstybinio choro chormeisteris, talkino miesto mėgėjų chorams.
 
R. Varnas nuo [[1955]] m. respublikinių dainų švenčių konsultantas, nuo [[1968]] m. Kauno miesto dainų švenčių dirigentas, Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus"„Gaudeamus“ [[Vilnius|Vilniuje]] ([[1968]] m. ir [[1978]] m.), [[Ryga|Rygoje]] ([[1971]] m. ir [[1981]] m.) ir [[Tartu]] ([[1974]] m.) dirigentas, [[1970]], [[1980]], [[2007]] m. respublikinių dainų švenčių, [[1990]] m. Lietuvos tautinės dainų šventės, [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. Daugelio Klaipėdos miesto ir Žemaitijos krašto dainų švenčių bei festivalių organizatorius, meno vadovas ir vyr. dirigentas, tarptautinių [[Stasys Šimkus|S.Stasio Šimkaus]] konkursų [[Klaipėda|Klaipėdoje]] organizatorius, respublikinių bei tarptautinių chorų konkursų žiuri pirmininkas bei narys. Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ steigėjas, tarybos pirmininkas, [[Lietuvos chorų sąjunga|Lietuvos chorų sąjungos]] prezidiumo narys, [[Lietuvos muzikų draugija|Lietuvos muzikų draugijos]] narys. <ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.</ref><ref>{{TLE|4|460|}}</ref>
Nuo [[1982]] [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Klaipėdos fakultetų Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, [[1983-1986 ir 1988–1991]] – katedros vedėjas, nuo [[1985]] docentas, [[1996]]–[[1998]] Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas, [[1995-2001]] Klaipėdos universiteto senatorius. Pedagogas išugdė nemažą būrį choro dirigentų, parašė straipsnių ir mokslo metodinių darbų. [[1985]] išleista jo metodinė priemonė „Apie dirigavimo techniką“, [2007] Mažosios Lietuvos pirmosios lietuvių šventės 80-čiui surengtai Jubiliejinei dainų šventei parengtas platus istorinio – informacinio pobūdžio leidinys, tais pačiais metais KU leidykla išleido monografinio pobūdžio apybraižą „Nomen nescio“, skirtą žymiam lietuvių muzikui išeivijoje, kunigui Bruno Markaičiui SJ. R. Varnas inicijavo trijų respublikinių mokslinių konferencijų ciklą "Mažosios Lietuvos ir lietuvių išeivių muzikinė kultūra [1989, 1992, 1994], įkūrė ir kuravo "Išeivijos muzikos archyvą, (2000 m. jo fondai perduoti KU muzikologijos institutui). Eilę metų R. Varnas chorvedybos katedros magistrantams dėstė savo parengtą spec. kursą „Stilistika ir interpretacija“.2007 m. parengta mokomoji knyga „Stilistika ir interpretacija. Choro muzika“ ir „Apie religinę muziką“. 2008 m. leidykla „Druka“ išleido R. Varno ir bendraautorių parengtą stambų iliustruotą leidinį „Aukuras“. (Vakarų Lietuvos chorinės kultūros metraščiai). [[1985]] respublikinei dainų šventei R. Varnas parengė Klaipėdos medicinos darbuotojų klubo mišrųjį chorą – [[1984]], kuris VI [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurse savo kategorijoje pelnė pirmąją vietą. Įvairiais laikotarpiais vadovavo Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus choro studijai, šios katedros dėstytojų ir studentų kameriniam chorui (su juo parengė Klaipėdos šiuolaikinių kompozitorių Z. Virkšo, A. Remesos, R. Šileikos, J. Domarko autorinių koncertų ciklą, vėliau vadovavo suburtam Klaipėdos universiteto mišriąjam chorui – jį parengė Tarptautiniam bažnytinės muzikos festivaliui Alūksnėje (Latvija), [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Lietuva|Lietuvoje]], Lietuvos aukštųjų mokyklų tradiciniams choriniams festivaliams. Parengė ir 2006 m. KU leidykloje išleido Žemaičių ir Pamario krašto dainų išdailų rinkinį chorams "Aš išdainavau… "
 
Palaidotas [[Lėbartai (Dovilai)|Lėbartų]] kapinėse. <ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-04-25-netekome-zymaus-chorvedzio-roberto-varno/130189 Netekome žymaus chorvedžio Roberto Varno, 2015-04-25]</ref>
R. Varnas nuo [[1955]] respublikinių dainų švenčių konsultantas, nuo [[1968]] Kauno miesto dainų švenčių dirigentas, Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus" [[Vilnius|Vilniuje]] ([[1968]] ir [[1978]]), [[Ryga|Rygoje]] ([[1971]] ir [[1981]]) ir [[Tartu]] ([[1974]]) dirigentas, [[1970]], [[1980]], [2007] respublikinių dainų švenčių, [[1990]] Lietuvos tautinės dainų šventės, [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. Daugelio Klaipėdos miesto ir Žemaitijos krašto dainų švenčių bei festivalių organizatorius, meno vadovas ir vyr. dirigentas, tarptautinių [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkursų [[Klaipėda|Klaipėdoje]] organizatorius, respublikinių bei tarptautinių chorų konkursų žiuri pirmininkas bei narys.
 
== Bibliografija ==
R. Varnas – Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras" steigėjas, tarybos pirmininkas[[1988]] -[[2002]] metais, buvo Lietuvos chorų sąjungos Prezidiumo narys ir Lietuvos muzikų draugijos narys. [[1975]] dirigentui suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas, [2000]LLKC apdovanotas „Aukso paukšte“ Lietuvos chorų maestro nominacija. [2006] LR Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas ordino „[[Už nuopelnus Lietuvai]]“ Riterio kryžiumi.
<small>
* Apie dirigavimo techniką: mokymo priemonė. – Vilnius, 1985. – 87 p.: iliustr.
* Nomen Nescio: Tėvas [[Bruno Markaitis]] SJ nepažintas muzikos misionierius. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 132 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-18-228-3
* Jubiliejinė dainų šventė Mažosios Lietuvos lietuvių šventės 80-mečiui: Klaipėda, 2007 06 16-17, Rambynas 2007 06 22-23. – Klaipėda: Chorinė bendrija „Aukuras“, 2007. – 84 p.: iliustr.
</small>
 
== ŠaltinisĮvertinimas ==
* 1975 m. LSSR nusipelnęs artistas
* [[2000]] m. [[Lietuvos liaudies kultūros centras|Lietuvos liaudies kultūros centro]] įsteigta „Aukso paukštės“ „Lietuvos chorų maestro“ nominacija
* [[2006]] m. [[ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=294263</ref>
* [[2012]] m. Klaipėdos kultūros magistras <ref>http://www.klaipeda.lt/lit/2012-m-Klaipedos-miesto-kulturos-magistras-Robertas-Varnas/2256</ref>
 
== Šaltiniai ==
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
{{ref}}
 
[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Lietuvos chorvedžiai|Varnas, Robertas]]}}
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai|Varnas, Robertaschorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]]