Čekų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link GA šablonas.
Pridėjau nemažai informacijos iš straipsnio anglų kalba.
Eilutė 14:
sil=CZC}}
 
'''Čekų kalba''' – [[Vakarų slavai|vakarų slavų]] kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių. Tai oficiali kalba [[Čekija|Čekijoje]] (kur ir gyvena daugiausiai kalbančiųjų), ji taip pat turi mažumos kalbos statusą [[Slovakija|Slovakijoje]]. Artimiausia kalba čekų kalbai yra [[Slovakų kalba|slovakų]], jos yra abipusiai suprantamos. Ji taip pat artima kitoms vakarų slavų kalboms, kaip [[Sileziečių kalba|sileziečių]] ir [[Lenkų kalba|lenkų]], labiau atitolusi nuo [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų kalbų]], tokių, kaip [[rusų kalba]]. Nors ir didžioji dalis čekų kalbos žodžių turi tas pačias šaknis kaip ir [[Slavų kalbos|slavų]] ir kitos [[indoeuropiečių kalbos]], pastaraisiais metais kalboje prigijo daug skolinių (iš kurių dauguma asocijuojami su aukštąja kultūra).
'''Čekų kalba''' – [[vakarų slavai|vakarų]] [[slavų kalba]], vartojama [[Čekai (tauta)|čekų]], [[moravai|moravų]] ir dalimi sileziečių (kartu su [[lachų kalba]]). Čekų kalba gimininga ypač [[slovakų kalba|slovakų]] ir [[sorbų kalba|sorbų]] kalboms. Seniausi tekstai parašyti X a., anksčiau buvo [[Čekija|Čekijos]] baseine vartojamos [[senoji bažnytinė slavų kalba|senoji bažnytinė slavų]] ir [[lotynų kalba|lotynų kalbos]]. Čekijos karūnos žemėms patekus [[Austrija|Austrijos]] įtakon, visi bajorai ir dauguma miestiečių ir valstiečių buvo germanizuota. XIX a. pradžioje keli čekų mokslininkai bandė atnaujinti čekų kalbą. Šios naujosios čekų kalbos gramatika sukurta [[Biblija|Biblijos]] vertimo iš XIV a. pagrindu, dėl to šiuolaikinėje čekų kalboje egzistuoja stipri [[diglosija]] (tariama kitaip nei rašoma, ypač galūnės ir kai kurios balsės). Ši situacija panaši į diglosiją Šveicarijoje.
 
Ši kalba pradėjo savo lingvistinę šaką kaip senoji čekų kalba, tačiau po to jos svarba lėtai mažėjo, čekų žemėse dominavo [[vokiečių kalba]]. XVIII a. viduryje įvyko čekų kalbos atgimimas, kurio metu čekų akademikai pabrėžė savo tautos praeities pasiekimus ir skatino gražinti čekų kalbai svarbios kalbos statusą. Nuo tų laikų kalba pasikeitė nedaug, išskyrus nežymius morfologinius pakitimus ir kai kurių tarminių elementų sunorminimą.
 
Čekų kalbos fonemų įvairovė yra vidutinio dydžio, susidedanti iš penkių [[balsis|balsių]] (kiekvienas trumpas arba ilgas) ir dvidešimt penkių [[Priebalsis|priebalsių]] (suskirstytų į „kietus“, „neutralius“ ir „minkštus“). Kai kuriuose žodžiuose galima rasti retus (ar sudėtingus) priebalsių junginius arba balsių gali visai nebūti. Čekų kalboje yra unikali [[grafema]] ''[[ř]].'' Čekų kalbos ortografija yra paprasta, fonologistų naudojama kaip modelis.
 
Kadangi priklauso [[Slavų kalbos|slavų kalbų grupei]], čekų kalba turi gausią [[Fleksinė kalba|daugiareikšmę fleksiją]]. Čekų kalbos [[Daiktavardis|daiktavardžiai]] ir [[Būdvardis|būdvardžiai]] kaitosi pagal sudėtingą [[Linksnis|linksnių]], [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]], [[Giminė (gramatika)|giminės]] ir gyvumo sistemą ir pagal žodžio gale esantį [[Priebalsis|priebalsį]] (kietą, neutralų arba minkštą). [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] (su veikslu) yra kaitomi pagal [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]] ir [[Giminė (gramatika)|giminę]]. Dėl gausios fleksijos žodžių tvarka čekų kalboje yra labai lanksti, žodžių vietas sakinyje galima kaitalioti norint pabrėžti vieną ar kitą žodį arba norint sudaryti klausimą.
 
== Nuorodos ==