Bajorai (Lietuva ir Lenkija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 2:
{{otheruses}}
 
'''Šlėkta''', '''šlėktos''' arba '''bajorai''' – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų [[luomas]] [[Lenkijos Karalystė|Lenkijos karalystėje]], vėliau [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]]. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vėliau ir Respublikoje šis luomas vienintelis turėjo pilietines ir politines teises.{{faktas}} Kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. Čia šlėktos luomas buvo sulygintas teisėmis su rusų bajorija – ''Dvorianstvo''. Luomo privilegijos buvo panaikintas 1863 m. [[Caras|caro]] įsaku. Nuo to laiko jokių privilegijų nebeturi, tačiau kasdieninėje vartosenoje terminai išliko ir žymi asmenis, turinčius kilminguosius protėvius. Nors šiandieninėje lietuvių kalboje Lietuvos kilmingieji dažniausiai yra įvardijami terminu ''bajorai'', iš istorinės tiesos požiūrio lietuvių kalboje turėtų būti vartojamas terminas ''šlėkta'', tačiau šis terminas nėra plačiai vartojamas, nes lietuvių kalbininkams nepatinka iš lenkų kalbos atėjęs terminas <ref>Mečislovas Jučas. (2000) Lietuvos bajorai // Lietuvos bajorų palikuoniai. ISBN 9986-442-78-8. P. 16</ref><ref>Jūratė Kiaupienė. (2003) „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. ISBN 9955-595-08-6. p. 69</ref>, tačiau tai daroma neteisėtai <ref>Mečislovas Jučas. (2000) Lietuvos bajorai // Lietuvos bajorų palikuoniai. ISBN 9986-442-78-8. P. 16</ref>{{faktas}}, nes patys save kilmingieji vadino ''šlėkta''. Atsisakymas naudoti terminą ''šlėkta'' sukomplikuoja įvardijimą <ref>Jūratė Kiaupienė. (2003) „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. ISBN 9955-595-08-6. p. 64</ref>. Nuo XVI a. vidurio pavadinti kilmingąjį bajoru buvo didelis įžeidimas.
 
== Terminų kilmė ==
Eilutė 57:
 
== Šlėktų giminės ==
[[Vaizdas:Stanislaw Antoni Szczuka (1652 1654-17101654–1710).jpg|thumb|200px|Lenkų šlėktos portretas [[sarmatizmas|sarmatiška apranga]] – LDK pakancleris [[Stanisław Antoni Szczuka]]]]
 
[[1567]] m. kariuomenės surašymo metu Lietuvoje jau buvo 3,5 mln. gyventojų. Stambūs žemvaldžiai apėmė apie 40 % visos bajorų turimos žemės. Vien 41 ponų šeima turėjo 36,8 % visų bajorams priklausomų valstiečių. Smulkūs žemvaldžiai sudarė apie 80 % visų bajorų ir turėjo tik 53 % visų bajorų valstiečių. Iš pačių stambiausių žemvaldžių minėtini [[Kęsgailos]], kurie [[1528]] m. karo atveju telkė 768 raitelius, [[Radvilos]] – 621, [[Goštautai]] – 422, [[Astikai]] – 337 ir kt.