Viduramžių menas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 78.56.151.230 (Aptarimas) darytas keitimas 4646651
Eilutė 60:
Gotika vadinamas Europos architektūros ir dailės stilius, vyravęs XII–XVI a. Jis susiformavo Prancūzijoje XII amžiaus pirmojoje pusėje. Gotika plačiau išplito šiaurės bei vidurio Europoje, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje bei Anglijoje.
 
[[Jurgis Baltrušaitis (1903)|Jurgis Baltrušaitis]] savo knygoje „Fantastiškieji Viduramžiai“ rašo: „Apskritai gotikiniai Viduramžiai yra tartum gamtos ir gyvenimo atradimas. Po romaninės ikonografijos, kuri buvo susiformavusi nevienalytėje teritorijoje su savo monstrais, savo antikiniais ir rytietiškais stebuklais, knibždančiais abstrakčiame ar stilizuotaestilizuotame dekore, išsiskleidžia gyvoji flora, gimsta gražios žmogiškos figūros.“<ref>Baltrušaitis, Jurgis (2001), Fantastiškieji Viduramžiai, leidykla VAGA, 9 psl. ISBN 5-415-01547-7]</ref>
 
Pagrindiniai gotikinės sakraliosios architektūros bruožai: pastatai ypatingai aukšti, dominuoja vertikalios linijos, pabrėžiančios kilimą į dangų, smailios arkos, gausu bokštelių. Bažnyčios dažniausiai trinavės arba penkianavės, su gerokai aukštesne už šonines centrine nava. Milžiniško ploto langai, dekoruoti vitražais, sukuria šviesų mirgesį pastatų viduje. Šiuos bruožus iš dalies perėmė ir [[pasaulietinė architektūra]], nors išskirtinių nesakralių pastatų buvo vos keletas – daugiausia Nyderlandų laisvųjų miestų rotušės.