Tarybų Sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 994 baitai pašalinti ,  prieš 5 metus
S (Atšauktas naudotojo 84.15.180.115 (Aptarimas) darytas keitimas 4765103 rvv)
Žyma: Žyma: Trynimas
[[1922]]–[[1936]] metais [[Armėnija]], [[Azerbaidžanas]] ir [[Gruzija]] buvo sujungtos į vieną [[Užkaukazės TFSR|Užkaukazės Tarybų Federacinę Socialistinę Respubliką]].
 
Jie buvo dx
== Istorija ==
{{main|TSRS istorija}}
 
Paskutinysis Rusijos imperatorius [[Nikolajus II]] valdė iki 1917 m. kovo mėn., kai buvo pašalintas iš valdžios. Įkurta trumpai gyvavusi demokratinė respublika, kurios vyriausybę 1917 m. spalio mėn. nuvertė [[Leninas]]. Nuo 1917 iki 1922 m. didžiojoje buvusios Rusijos imperijos dalyje gyvavo Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika (RTFSR), o kitos tarybinės respublikos, susikūrusios tuo pačiu metu, buvo laikomos nuo jos nepriklausomomis. Po Spalio revoliucijos bolševikų valdoma [[Tarybų Rusija]] ilgai buvo didžiųjų valstybių nepripažįstama, tačiau, pasibaigus pilietiniam karui, situacija pasikeitė.
 
Sąjungos pradžia – [[1923]] m. [[liepos 6]] d., kai Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika privertė Užkaukazės TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR pasirašyti sąjungos aktą.
[[1934]] m. [[rugsėjo 18]] d. Tarybų Sąjunga buvo priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]]. Kai, nepaskelbusi karo, Tarybų Sąjunga [[1939]] m. lapkričio 30 d. užpuolė [[Suomija|Suomiją]], 1939 m. [[gruodžio 14]] d. Tautų Sąjungos taryba pašalino TSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti Suomiją.
 
[[XX amžius|XX]] a. trečiajame dešimtmetyje Tarybų Sąjungoje, siekiant įgyvendinti komandinės ekonomikos tikslus, įvesti penkmečio planai, valstiečiai pradėti varyti į [[kolūkis|kolūkius]].
 
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] TSRS pasirašė nepuolimo sutartį su [[Trečiasis Reichas|Vokietija]], kuria taip pat pasidalino įtakos sferomis Rytų [[Europa|Europoje]]. Pagal šio padalijimo sutartis TSRS atiteko ir [[Lietuva]], kuri kartu su [[Latvija]] ir [[Estija]] buvo okupuotos [[1940]] m. birželį, o rugpjūtį – [[aneksija|aneksuotos]].
 
[[1941]] m. Vokietijai sulaužius Nepuolimo sutartį, Tarybų Sąjunga įsitraukė į [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]], kurį kartu su Vakarų sąjungininkais laimėjo [[1945]] m.
Po karo prasidėjusiame [[Šaltasis karas|Šaltajame kare]] Tarybų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių.
 
[[1985]] m. į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui, prasidėjo reformos (''glasnost'', ''perestroika''), užbaigusios [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]] bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo.
Valstybė galutinai iširo [[1991 m.]] gruodį – [[gruodžio 1]] d. [[Ukraina]] referendume pasisakė už nepriklausomybę, [[gruodžio 8]] d. pasirašytas [[Belovežo susitarimas]], [[gruodžio 21]] d. pasirašyti [[Alma Ata|Alma Atos]] protokolai ir įkurta [[NVS]], [[gruodžio 25]] d. atsistatydino TSRS prezidentas [[Michailas Gorbačiovas]], [[gruodžio 31]] d. valstybė galutinai nustojo egzistuoti, o jos tęsėja tapo [[Rusijos Federacija]].<ref>[http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=5506 SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas tarptautinės teisės normų kontekste-Teisinis Rusijos atsakomybės pagrindas]</ref>
 
== Ekonomika ==
Anoniminis naudotojas