Klaipėdos jūrų uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

13 baitų pašalinta ,  prieš 6 metus
-ref ne vietoje
(-ref ne vietoje)
Klaipėdos uostas iš kitų išsiskiria ne tik unikalia geografine padėtimi, bet ir savita konstrukcija. Apsauginių [[molas|molų]] ir kitų hidrotechninių įrengimų – krantinių, prieplaukų išdėstymu ir paskirtimi. Išskirtinį Klaipėdos uosto bruožą sudaro jūros vartų konstrukcija. Jame nėra [[avanuostas|avanuosto]], nuo bangavimo apsaugotos jūrinės akvatorijos, kas būdinga daugeliui pasaulio uostų. Į Klaipėdos sąsiaurį arba uostą laivai įplaukia ir išplaukia pro tiesią liniją, nutiestą šiaurės vakarų kryptimi. Tokia uosto konstrukcija nevisiškai apsaugo uosto akvatoriją nuo bangų įtakos. [[Štormas|Štormo]] metu, gana stiprios [[Jūros banga|bangos]] jaučiamos net ties [[Akmena (upė)|Danės]] upe (apie 5 km nuo jūros vartų).
 
Klaipėdos uostas yra vienas avaringiausių uostų pasaulyje. Jis nusėtas daugybe laivų skenduolių. Prišvartuoti laivą Klaipėdos uoste yra labai sudėtinga. Net didelę patirtį turintys [[laivo kapitonas|kapitonai]] švartavimo darbus palieka [[locmanas|locmanams]], ką jau kalbėti apie kapitonų sugebėjimus, kurie dirba [[Keltas|keltuose]] tarp Klaipėdos ir [[Neringa|Neringos]]. Per dieną švartavimosi principas gali pasikeisti 20 kartų. Tai lemia išskirtiniai Klaipėdos uosto fenomenai: trauklys, blaškeva ir vandensrūva.{{šaltinis|{{VLE|X|206||Klaipėdos jūrų uostas}}}}
 
* Trauklys – tai žemo dažnio ilgaperiodės bangos, kurios trūkčioja laivą. Jų poveikio kartais neišlaiko net stipriausi laivus prie krantinės laikantys [[Lynas (virvė)|lynai]]. Lynai tokiu atveju trūksta, kaip plonyčiai siūleliai.
 
== Šaltiniai ==
{{VLE|X|206||Klaipėdos jūrų uostas}}
{{ref}}
 
9 336

pakeitimai