Arktis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
atm |
|||
Eilutė 6:
== Pavadinimo kilmė ==
Keliaujant į [[šiaurė|šiaurę]] dangaus skliauto šiaurinis polius vis labiau kyla virš [[horizontas|horizonto]], t. y. kyla [[Poliarinė žvaigždė]] ir gretimos žvaigždės. Šios žvaigždės sudaro du [[žvaigždynas|žvaigždynus]]
== Ribos ==
[[Vaizdas:Arctic_Ocean_location_map_2.svg|thumb|280px|Arkties teritorija, į šiaurę nuo šiaurės poliaračio ribos.]]
Geografiškai Arkties regionui priklauso [[Arkties vandenynas]] ir jame esančios salos, bei šiaurinės [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]], [[Azija|Azijos]] ir [[Europa|Europos]] žemynų dalys. Nėra aiškaus sutarimo, kiek Arktis toli tęsiasi į pietus. Iš [[biologija|biologijos]] mokslo perspektyvos, Arktis baigiasi pradėjus augti pirmiesiems medžiams (į pietus nuo [[medžių riba|medžių ribos]]), tačiau nėra aišku, kaip vertinti pereinamuosius ruožus. [[Astronomija|Astronominis]] apibrėžimas teigia, kad Arktimi galima vadinti teritoriją, kurioje saulė nenusileidžia per [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžą]] ir nepakyla per [[žiemos saulėgrįža|žiemos saulėgrįžą]], t. y. esanti į šiaurę už [[Šiaurės poliaratis|šiaurės poliaračio]]. Vertinant [[klimatas|klimatą]], Arktis yra teritorija aplink [[šiaurės ašigalis|šiaurės ašigalį]] su [[Poliarinis klimatas|poliariniu klimatu]]. Jame metų vidutinė temperatūra žemesnė už 0 °C, o šilčiausio vasaros mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 10
== Gamta ==
Šiaurės ašigalį supa milžiniški [[ledynas|ledynai]], didesni už Europą. Diduma šių niekada neištirpstančių [[ledlaukis|ledlaukių]] plūduriuoja Arkties vandenyno paviršiuje. [[vasara|Vasarą]] ledo plotas sumažėja. Nuo žemyninių ledynų (pvz., [[Grenlandija|Grenlandijos]]) atitrūkę dideli luitai sudaro [[ledkalnis|ledkalnius]]. [[Žiema|Žiemą]], kai temperatūra gali nukristi iki -60 °C, ledynų plotas vėl padidėja. Nepaisant atšiaurių [[klimatas|klimato]] ir gyvenimo sąlygų, Arktyje puikiai prisitaikę gyventi žinduoliai [[baltasis lokys|baltieji lokiai]], [[vėplys|vėpliai]] ir [[Ruoniniai|ruoniai]]. Be to, tūkstančius metų čia gyvena žmonės: Šiaurės Amerikoje – [[eskimai]], Europoje – [[samiai|lapiai]].
Per paskutiniuosius metus Arkties ledynai sumažėjo ir yra požymių, kad vasarą visiškai ištirpsta. Manoma, kad tai vyksta dėl su [[visuotinis atšilimas|pasauliniu atšilimu]] siejamo [[Žemės atmosfera|Žemės atmosferos]] temperatūros didėjimo. Ledynų tirpimas gali pakelti pasaulinį [[jūros lygis|jūros lygį]], taip pat turi neigiamas pasekmes vietinei gyvūnijai bei vietiniams žmonėms, kurių buitis smarkiai priklauso nuo regiono gyvūnų. [[gamtosauga|Gamtosaugos]] organizacijų teigimu baltiesiems lokiams ledynų tirpimas kelia išnykimo grėsmę, nes mažėjant plotui, mažėja ir galimybės susimedžioti maisto.
== Arkties tyrinėtojai ==
Laikoma, kad vienas pirmųjų 325 m. pr. m. e. pasiekęs šiaurines Europos platumas buvo senovės graikų keliautojas, geografas ir astronomas [[Pitėjas]]. Viduramžiais į Arkties platumas pirmieji ėmė keliauti [[vikingai]], tarp jų [[Otaras iš Halogalando]], nukeliavęs iki [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]]. Maždaug nuo XII a. Arkties salas ir jūras pasiekė [[pomorai]], atradę ir [[Šiaurės jūrų kelias|Šiaurės jūrų kelią]] į [[Sibiras|Sibirą]]. Po pirmųjų didžiųjų geografinių atradimų ir [[Renesansas|Renesanso]] laikais išaugus [[kartografija|kartografijos]] lygiui, pradėtas ieškoti šiaurinis jūrų maršrutas, jungiantis [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramujį]] vandenynus. [[1497]] m. italų jūreivis ir keliautojas [[Giovanni Caboto]] išplaukė iš Bristolio, ieškodamas jūrų kelio į [[Azija|Aziją]]. Kelionę jis baigė [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne. Prancūzų keliautojui [[Jacques Cartier]] atradus [[Šv. Lauryno upė|Šv. Lauryno upę]] Arkties tyrinėjimai ypač suintensyvėjo.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
| |||