Arktis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Keliaujant į [[šiaurė|šiaurę]] dangaus skliauto šiaurinis polius vis labiau kyla virš [[horizontas|horizonto]], t. y. kyla [[Poliarinė žvaigždė]] ir gretimos žvaigždės. Šios žvaigždės sudaro du [[žvaigždynas|žvaigždynus]] – [[Didieji grįžulo ratai|Didžiuosius]] ir [[Mažieji grįžulo ratai|Mažuosius grįžulo ratus]]. Kadangi daugelyje europiečių kalbų šie du žvaigždynai vadinami ''Didžiąja Loke'' ir ''Mažąja Loke'', tai [[graikai]] šiaurės kraštą pavadino ''Arktika'' (graikų k. ''άρκτος'' 'meška').<ref>Mark Nuttall. ''Encyclopedia of the Arctic''. Routledge, 2005, p. 117</ref> Kita hipotezė teigia, kad [[meška|meškos]] graikams buvo labiau sutinkamos keliaujant į šiaurę, t. y. link Arkties.

 

[[Vaizdas:Arctic_Ocean_location_map_2.svg|thumb|280px|Arkties teritorija, į šiaurę nuo šiaurės poliaračio ribos.]]

Geografiškai Arkties regionui priklauso [[Arkties vandenynas]] ir jame esančios salos, bei šiaurinės [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]], [[Azija|Azijos]] ir [[Europa|Europos]] žemynų dalys. Nėra aiškaus sutarimo, kiek Arktis toli tęsiasi į pietus. Iš [[biologija|biologijos]] mokslo perspektyvos, Arktis baigiasi pradėjus augti pirmiesiems medžiams (į pietus nuo [[medžių riba|medžių ribos]]), tačiau nėra aišku, kaip vertinti pereinamuosius ruožus. [[Astronomija|Astronominis]] apibrėžimas teigia, kad Arktimi galima vadinti teritoriją, kurioje saulė nenusileidžia per [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžą]] ir nepakyla per [[žiemos saulėgrįža|žiemos saulėgrįžą]], t. y. esanti į šiaurę už [[Šiaurės poliaratis|šiaurės poliaračio]]. Vertinant [[klimatas|klimatą]], Arktis yra teritorija aplink [[šiaurės ašigalis|šiaurės ašigalį]] su [[Poliarinis klimatas|poliariniu klimatu]]. Jame metų vidutinė temperatūra žemesnė už 0°C, o šilčiausio vasaros mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 10 °C. Mažiausiai aiškūs kultūriniai ir politiniai Arkties teritorijos apibrėžimai. Tikslaus sutarimo nėra priėjusi ir [[Arkties taryba]]. Skirtingi jos darbiniai komitetai Arkties ribas brėžia skirtingai.<ref>Mark Nuttall. ''Encyclopedia of the Arctic''. Routledge, 2005, p. 117-121</ref>