Sofija Jogailaitė (1464-1512): Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
== Biografija ==
Sofija buvo Lenkijos karaliaus [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero Jogailaičio]] ir jo žmonos [[Elžbieta Habsburgaitė|Elžbietos Habsburgaiės]] antroji duktė. Sofijai vardą davė senelės pagal tėvo liniją Sofijos Alšėniškės garbei. 1468 metais Sofija buvo sužadėta su erchercogu Maksimilijonu, imperatoriaus Frydricho Trečiojo sūnumi ir paveldėtoju. Tų pačių metų balandžio 8 d. vyskupas Olomucas, atstovaujantis Vengrijos karaliaus Matjašo interesus, prašė Sofijos rankos, tačiau šitie santuokos planai žlugo.
 
Nežinoma, kada būtent prasidėjo derybos dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydrichu I. Egzistuoja prielaida, kad idėja galėjo atsirasti 1470 metų vasarą, kada Lenkijos pasiuntiniai apsilankė Brandenburge.<ref>M. Duczmal: ''Jagiellonowie'', p. 497.</ref>1473 metais Lenkijos karaliaus atstovai vedė derybas dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydricho, kurios baigėsi pasirašymu oficialiomis sužadėtuvėmis gruodžio 7 tų pačių metų.
 
Santuoka buvo politizuota: Sofijos tėvas Kazimieras, sunerimęs dėl Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho II didėjančios įtakos, palaikančio kunigaikštį Vladislova Čekijoje, ieškojo sąjungininkų tarp vokiečių. Iš kitos pusės, kurfiurstas Albrechtas III, susirūpinęs didėjančia galia Vengrijos karaliaus Matjošo, grąsinančio užimti kai kurias jo žemes, nusprendė ieškoti sajungos su Jogailos dinastija.<ref>В 1471 часть местной знати избрала Матвея Корвина королем Богемии, таким образом он стал конкурентом Владислава II.</ref>
 
1479 metų vasario 14 d. Frankfurte prie Oderio Sofija ir Frydrichas susituokė. Pasak Lenkijos metraštininko Jano Dlugošo, vestuvės nebuvo įpatingos ir netgi karaliaus dvariškiai nepuotavo. Be to, caro senatoriai, riteriai ir kiti dvasininkai, kurie atvažiavo su savo dukromis, vargu ar gavo dovanų.<ref>M. Duczmal: ''Jagiellonowie'', p. 498.</ref>
 
Sofija mirė 1512 metų spalio 5 d. Ansbache. Ji buvo palaidota Hailbrono vienuolyne.
 
=== Palikuonys ===
5 714

pakeitimų