Gaudija vaišnavai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 8:
Gaudija vaišnavų teologija kaip aukščiausią dvasinį tobulumą iškelia Vrindavanos gyventojų meilės Krišnai nuotaikas, aprašytas vaišnavų šventraštyje ''Bhagavata Purana'' (''Šrimad Bhagavatam''). Svarbiausia religine praktika laiko pasakojimą ir klausymąsi apie Krišną ''sadhu'' (šventųjų, labai pažengusių praktikuotojų) bendrijoje, kurį lydi ''[[Harė Krišna|Hare Krišna mantros]]'' giedojimas (''[[Kirtanas|sankirtaną]]'').
== Pavadinimo kilmė ir reikšmė ==
==== Gaudija ====
"Gaudija" yra vedinys iš "Gauda" ir nurodo į Indijos regioną tarp Himalajų kalnų ir Vindhja kalvų, kuris vadinamas [[Arjavarta]] - Arijų Žeme. Ši Indijos dalis tradiciškai dalinama į penkias sritis (''Panča-Gauda-deša'', "Penkios Gaudos"): Sarasvatja ([[Kašmyras]] ir [[Pandžabas]]), Kanjakubdža ([[Utar Pradešas]], įskaitant dabartinį Lucknow miestą), Madhja Gauda ([[Madhja Pradešas]]), Maithila ([[Biharas]] ir dalis Bengalijos) ir Utkala (kita dalis Bengalijos ir visa [[Orisa]]). [[Bengalija]] kartais vadinama Gaudadeša, iš dalies dėl to kad įeina į Maithilos sritį, iš dalies dėl to kad XII amžiaus vieno iš Indijos karalių Lakšmano Senos sostinė Bengalijoje buvo žinoma Gaudos vardu. Ši sena sostinė vėliau buvo perkelta į Navadvipo vietovę vakariniame [[Ganga|Gangos]] krante, ir vadinama Gaudapuru, o dar vėliau - Majapuru. Šri Čaitanja Mahaprabhu gimė tame mieste.
Pietų Indija (Dakšinatja), taip pat kaip ir Arjavarta, dalinama į penkias sritis, kurios vadinamos Panča-[[Dravidai|Dravida]], "Penkios Dravidos". Keturių vaišnavų mokyklų (''sampradajų'') svarbiausi ''ačarjos'' (Ramanudža, [[Madhva]], Višnu Svamis, Nimbarka), o taip pat ir ''majavados'' mokymo pradininkas [[Šankara|Šankaračarja]] buvo kilę iš Panča-Dravida sričių, tuo tarpu Šri Čaitanja Mahaprabhu ir dauguma jo sekėjų buvo kilę iš Panča-Gaudos, todėl pastarieji vadinami Gaudija vaišnavais. Šri Čaitanjos Mahaprabhu sekėjų mokykla save identifikuoja kaip Brahma-Madhva-Gaudija ''sampradają''.
==== Vaišnavai ====
Pavadinimas "vaišnavai" kyla iš [[Sanskritas|sanskrito]] vardo "[[Višnu]]". Šaknies "višn-" balsį pakeičiant į dvibalsį "ai", ir pridedant galūnę "-ava" gaunamas sanskrito žodis "vaišnava", kuris paraidžiui reiškia "Višnaus", kitaip sakant tas, kas glaudžiai susijęs su Višnumi, kas priklauso Višnui - Višnu garbintojas, Višnu pasišventęs tarnas. Pagal Gaudija vaišnavų [[Teologija|teologiją]], vaišnavas - tai asmuo, kurio [[Sąmonės filosofija|sąmonė]] pilnai pašvęsta Višnu, kuris pasiekė meilės Dievui lygmenį ir nėra materialistiškos būties sampratos įtakoje. Vien tik įvardijimas ir apsirengimas neidentifikuoja vaišnavo; adeptas, kuris nėra pasiekęs intensyvaus pasišventimo Višnu, tam tikro dvasinio lygmens, laikomas vaišnavu tik sąlygine to žodžio prasme (''vaišnava-praja'', ''vaišnava-abhasa'', ''prakrita bhakta'' - panašus į vaišnavą, vaišnavo šešėlis, materialistiškas ''bhakta'').
eilutė 19 ⟶ 22:
{{POV}}
== Tradicija arba mokykla - ''sampradaja'' ==
==== Mokytojų seka - ''guru-parampara'' ====
Indijos religinėje-dvasinėje kultūroje įsitvirtinęs mokymo perdavimo iš mokytojo mokiniui principas vadinamas ''"parampara"'' (sanskr., paraidžiui "iš vieno kitam"). ''Guru-parampara'' - tai konkreti mokytojų (''guru'') seka, per kurią iki konkretaus mokinio ateina konkretus mokymas. Gaudija vaišnavų tradicijoje vadovaujamasi ''bhagavata-paramparos'' principu, kuris reiškia, kad mokytojų seka sudaryta tik iš tokių ''guru'', kurie vertinami kaip aukščiausio dvasinio lygio (''maha-bhagavatos''), tarp kurių egzistuoja dvasinės mokymo koncepcijos perdavimas ir dvasinis (o ne tik formalus) ryšys. Išvardijant mokytojų seką, mažiau reikšmingi ir ne pačio aukščiausio dvasinio lygmens ''guru'' chronologinėje, formaliu fizinio įšventinimo ryšiu (''dikša'') susietoje mokytojų sekoje (''dikša-guru-parampara'') yra praleidžiami. Tokiu būdu išskiriama ''bhagavata-parampara'', kuri pačiais svarbiausiais atstovais apibendrina dvasinės koncepcijos perdavimo srovę, bei tiek išventinimo ryšius (''dikša''), tiek mokymosi (''šikša'') ryšius,
XX amžiaus pradžios svarbus Gaudija vaišnavų mokytojas Bhaktisidhanta Sarasvati pateikia tokią ''bhagavata-paramparą'':
eilutė 29 ⟶ 32:
[[Krišna]] - [[Brahma]] - [[Narada]] - [[Vjasa]] - [[Madhva]] - Padmanabha - Nrihari - Madhava - Akšobja - Džaja Tirtha - Gjanasindhu - Dajanidhi - Vidjanidhi - Radžendra - Džajadharma - Purušotama - Brahmanja Tirtha - Vjasa Tirtha - Lakšmipati - Madhavendra Puri - Išvara Puri - [[Čaitanja Mahaprabhu]] - Svarūpa Damodara - Rūpa Gosvamis - Sanatana Gosvamis - Dživa Gosvamis - Raghunatha Gosvamis - Krišnadasa Kaviradža - Lokanatha Gosvamis - Narotama Dasa - Višvanatha Čakravarti - Baladeva Vidjabhušana - Džaganatha dasa Babadži - Bhaktivinoda Thakura - Gaurakišora dasa Babadži
==== ''Brahma-Madhva-Gaudija sampradaja'' ====
Mokytojų sekos pagrindu susikuria mokykla - ''sampradaja''. ''Sampradaja'' apjungia visus susijusių mokytojų sekų pasekėjus. Mokytojų sekos, kurios yra skirtingos nuo pat sekos pradininko, suformuoja skirtingas ''sampradajas''. Kita reikšme, ''sampradaja'' yra ta pilna žinių visuma, kurią perduoda ''guru-parampara''.
eilutė 67 ⟶ 70:
# Dėl savojo požiūrio (''atma-gata-vičara''): kadangi Brahma ''sampradajoje'' minima Vrindavanos piemenaičių (''gopių'') meilė Krišnai kaip labiausiai patinkanti Krišnai, o tai sutampa su Čaitanjos Mahaprabhu požiūriu.
== Dešimt pamatinių mokymo principų ==
Šri Čaitanja Mahaprabhu pats neparašė jokių knygų, bet jo nurodymu jo pasekėjai išdėstė jo mokymą daugelyje savo parašytų knygų. Mahaprabhu asmeniškai davė aštuonis pamokymus [[Aforizmas|aforizmų]] pavidalu, kurie vadinami Šikšaštaka ("Aštuoni pamokymų posmai"). Tuose aštuoniuose posmuose koncentruotu pavidalu sukaupti [[Vedos|Vedų]], [[Vedanta|Vedantos]], [[Upanišados|Upanišadų]] ir [[Puranos|Puranų]] pamokymai. Pasiremdami šiais koncentruotais pamokymais, Šri Čaitanjos Mahaprabhu sekėjai vaišnavai, panašiai kaip ir visos Brahma-Madhva ''sampradajos'' ''ačarja'' Madhva savo mokyme, suformulavo dešimt pamatinių mokymo principų, sanskrito kalba vadinamų ''Daša-mūla-tatva''. ''Daša-mūla'' apibūdina dvasinį tikslą (''sadhją'') ir praktiką tam tikslui pasiekti (''sadhaną'') atsižvelgiant į santykių (''sambandha''), proceso arba priemonių (''abhidhėja'') ir tobulumo (''prajodžana'') temas.
eilutė 85 ⟶ 88:
Pirmame ''Daša-mūlos'' principe apibūdinamas įrodymo pagrindas, nuo antro iki aštunto principo apibūdinami sąryšiai arba santykiai (''sambandha''), devintas principas apibūdina priemones arba procesą (''abdhidhėja''), dešimtas principas apibūdina tobulumą (''prayodžaną'').
== Dievo samprata ==
==== Trys Dievo pažinimo etapai ====
Pagal vaišnavų šventraštį Šrimad Bhagavatam (Bhagavat Purana)<ref>Šrimad Bhagavatam 1.2.11[http://vedabase.net/sb/1/2/11/en1]
eilutė 106 ⟶ 109:
Tai palyginama su saulės šviesa (didžioji dvasia), saulės rutuliu (aukščiausioji siela), ir saulės vidumi (aukščiausioji asmenybė). ''Brahma'' yra tarsi visur pasklidusi beasmenė dvasinė šviesa, ''Paramatma'' - žino viską, ir mato viską, glūdi kiekvienos šios visatos būtybės širdyje šalia individualių sielų ir jas lydi bei globoja, o ''Bhagavanas'' - iš Jo ir sklinda didžioji dvasia bei aukščiausioji siela - yra pats koncentruočiausias absoliuto pasireiškimas, ir apima visą savybių pilnatvę, ne tik tiesiog esa, ar žino, bet ir veikia, turi asmenines savybes.
==== Višnu - bendrasis Dievo vardas ====
"''Viṣṇu''" - tai Dievo vardas sanskrito kalboje, kuris paraidžiui reiškia "visa persmelkiantis, visur įžengiantis". Gaudija vaišnavų teologijoje vardas ''Viṣṇu'' vartojamas kaip bendrinis Dievo apibūdinimas; ''Viṣṇu'' - absoliuti Esybė, visos būties šaltinis ir valdovas, aukščiausia asmenybė - ''bhagavanas''. Kaip ''Viṣṇu'' gali būti apibūdinti visi Dievo pavidalai, kurie priklauso transcendencijos sričiai - amžinybės, žinojimos, palaimos (''sat-čit-ananda''), tyro gerumo (''šudha-satva'') būčiai. Taigi, ''Viṣṇu'' plačiąja prasme reiškia priskyrimą transcendentinio Dievo kategorijai, kaip skirtingai nuo nelygių ir netapačių Dievui manifestacijų, tokių kaip materialus pasaulis ir gyvos esybės jame. Labiau specifine prasme, ''Viṣṇu'' vardas Gaudija vaišnavų mokyme naudojamas konkretiems Dievo pavidalams apibūdinti, kuriems būdinga turėti sąsają su materialių visatų kūrimu (pvz. Maha Višnu, Garbhadakošaji Višnu, Kširodakošaji Višnu).
==== Vardo "Krišna" aiškinimai vaišnavų raštuose ====▼
Gaudija vaišnavų raštai nagrinėja vardo "Krišna" reikšmes atskiriems skiemenims suteikdami išplėtotas reikšmes, ir nagrinėdami kokį prasminį derinį sudaro tos reikšmės sudėtos kartu:▼
Pagal vaišnavų teologiją, Dievas turi neribotai daug vardų ir dvasinių pavidalų, iš kurių Gaudija vaišnavai savo sielos garbinamu Viešpačiu (''ištadeva''), pačiu aukščiausiu, išreiškiančiu pačią giliausią ir pilniausią Dievo savastį (''svajam bhagavan'') laiko Šri Krišną. ''Svajam bhagavan'' yra tas Dievo asmens pasireiškimas, kuriame Dievas patiria daugiausiai džiaugsmo, kuriame išreikštos pačios geriausios ir išskirtiniausios Dievo savybės ir vertybės, kuris yra visais atžvilgiais pilniausias. Taip pat svajam bhagavan Šri Krišna apibūdinamas ir kaip pirmapradis, pirminis Dievo asmuo.▼
{{Citata|''krsir bhu-vacakah sabdo nas ca nirvrtti-vacakah<br />tayor aikyam param brahma krsna iti abhidhiyate''<br /><br />Skiemuo "kriš" nurodo į patrauklų Viešpaties egzistencijos aspektą, o "na" reiškia palaimą, kuri paneigia visa kita (nirvriti-vačakah). Kai "kriš" ir "na" sudedami kartu, susidaro žodis "Krišna", kuris nurodo į Absoliučią Tiesą."|Mahabharata, Udyoga parva 71.4 <ref>Sanskrito posmo citata ir posmo vertimas iš knygos "Sri Brahma Samhita" (with the full commentary of Srila Jiva Goswami, compiled and expanded commentary by Sri Srimad Bhaktivedanta Narayana Maharaja), Gaudiya Vedanta Publications 2003, ISBN 81-86737-10-3, 5 puslapio, pdf internete: [http://www.purebhakti.com/resources/ebooks-a-magazines-mainmenu-63/bhakti-books/english/30-brahma-samhita/file.html]</ref>}}▼
Pagal Gaudija vaišnavų raštus, vardas "Krišna" susideda iš šaknies "kriš" ir galūnės "na"; šaknis "kriš" nurodo į patrauklumą, žavingumą, būtį, o galūnė "na" į palaimą, tokiu būdu, "Krišna" yra tas Dievo pavidalas, kuris patraukia, sužavi visus ir skleidžia palaimą, džiaugsmą. Kiti Dievo pavidalai yra jam lygūs dieviškumo prasme, yra to paties visaapimančio vieno Dievo asmens pasireiškimai, bet skiriasi santykių su savo tarnais prasme. Gaudija vaišnavų vertinimu Dievo kaip Šri Krišnos santykiai su savo tarnais yra intensyviausi, įvairiausi, pilniausi meilės, grožio ir artumo (''madhurja'' - meilumo aspektas), tuo tarpu kitiems vaišnavų mokyme žinomiems Dievo pavidalams labiau būdingas didybės aspektas (''aišvarja''), kuris suteikia Dievo meilei ne tokį natūralų ir artimą pobūdį kaip ''madhurja''.▼
{{Citata|''krsi-sabdasya-sattartho nas ca ananda svarupakah<br />sukha-rupa-bhaved-atma bhavanandamayas tatah''<br /><br />"Skiemuo "kriši" nurodo į "egzistenciją, tiesą", o "na" nurodo į natūralios palaimos įsikūnijimą. Sudėtinė reikšmė nurodo į tą, kurio egzistencija apibūdinama palaima, arba kuris traukia visus ir jiems dovanoja palaimą."|Gautamiya tantra 2.60<ref>Sanskrito posmo citata ir posmo vertimas iš knygos "Sri Brahma Samhita" (with the full commentary of Srila Jiva Goswami, compiled and expanded commentary by Sri Srimad Bhaktivedanta Narayana Maharaja), Gaudiya Vedanta Publications 2003, ISBN 81-86737-10-3, 6 puslapio, pdf internete: [http://www.purebhakti.com/resources/ebooks-a-magazines-mainmenu-63/bhakti-books/english/30-brahma-samhita/file.html]</ref>}}▼
==== Šri Krišna - pats Dievas ====
Kai sakoma "Šri Krišna", čia "Šri" pagal Gaudija vaišnavų teologiją nurodo į Dievo vidinę dvasinę galią, kuri išsiskleidžia į visas kitas Dievo galių rūšis (dvasinės būties kūrimo, dvasinės meilės, gyvų esybių manifestavimo, materialių visatų kūrimo, ir kt.), o šalia Krišnos manifestuojasi kaip Jo amžina sužadėtinė, moteriškoji Dievo pusė - Šri Radha. Gaudija vaišnavai garbina Šri Šri Radha-Krišną, Dievą, kuris amžinai yra dvi asmenybės, dieviškąją porą. Kituose Dievo pavidaluose dieviškoji pora garbinama kaip Šri Šri [[Sita]]-[[Rama_(mitologija)|Rama]], Šri Šri [[Lakšmi]]-[[Narajana]].▼
▲Pagal vaišnavų teologiją, Dievas turi neribotai daug vardų ir dvasinių pavidalų, iš kurių Gaudija vaišnavai savo sielos garbinamu Viešpačiu (''ištadeva''), pačiu aukščiausiu, išreiškiančiu pačią giliausią ir pilniausią Dievo savastį (''svajam bhagavan'') laiko Šri Krišną. ''Svajam bhagavan'' yra tas Dievo asmens pasireiškimas, kuriame Dievas patiria daugiausiai džiaugsmo, kuriame išreikštos pačios geriausios ir išskirtiniausios Dievo savybės ir vertybės, kuris yra visais atžvilgiais pilniausias. Taip pat svajam bhagavan Šri Krišna apibūdinamas ir kaip pirmapradis, pirminis Dievo asmuo.
▲===Vardo "Krišna" aiškinimai vaišnavų raštuose===
▲Pagal Gaudija vaišnavų raštus, vardas "Krišna" susideda iš šaknies "kriš" ir galūnės "na"; šaknis "kriš" nurodo į patrauklumą, žavingumą, būtį, o galūnė "na" į palaimą, tokiu būdu, "Krišna" yra tas Dievo pavidalas, kuris patraukia, sužavi visus ir skleidžia palaimą, džiaugsmą. Kiti Dievo pavidalai yra jam lygūs dieviškumo prasme, yra to paties visaapimančio vieno Dievo asmens pasireiškimai, bet skiriasi santykių su savo tarnais prasme. Gaudija vaišnavų vertinimu Dievo kaip Šri Krišnos santykiai su savo tarnais yra intensyviausi, įvairiausi, pilniausi meilės, grožio ir artumo (''madhurja'' - meilumo aspektas), tuo tarpu kitiems vaišnavų mokyme žinomiems Dievo pavidalams labiau būdingas didybės aspektas (''aišvarja''), kuris suteikia Dievo meilei ne tokį natūralų ir artimą pobūdį kaip ''madhurja''.
▲Gaudija vaišnavų raštai nagrinėja vardo "Krišna" reikšmes atskiriems skiemenims suteikdami išplėtotas reikšmes, ir nagrinėdami kokį prasminį derinį sudaro tos reikšmės sudėtos kartu:
▲Kai sakoma "Šri Krišna", čia "Šri" pagal Gaudija vaišnavų teologiją nurodo į Dievo vidinę dvasinę galią, kuri išsiskleidžia į visas kitas Dievo galių rūšis (dvasinės būties kūrimo, dvasinės meilės, gyvų esybių manifestavimo, materialių visatų kūrimo, ir kt.), o šalia Krišnos manifestuojasi kaip Jo amžina sužadėtinė, moteriškoji Dievo pusė - Šri Radha. Gaudija vaišnavai garbina Šri Šri Radha-Krišną, Dievą, kuris amžinai yra dvi asmenybės, dieviškąją porą. Kituose Dievo pavidaluose dieviškoji pora garbinama kaip Šri Šri [[Sita]]-[[Rama_(mitologija)|Rama]], Šri Šri [[Lakšmi]]-[[Narajana]].
▲{{Citata|''krsir bhu-vacakah sabdo nas ca nirvrtti-vacakah<br />tayor aikyam param brahma krsna iti abhidhiyate''<br /><br />Skiemuo "kriš" nurodo į patrauklų Viešpaties egzistencijos aspektą, o "na" reiškia palaimą, kuri paneigia visa kita (nirvriti-vačakah). Kai "kriš" ir "na" sudedami kartu, susidaro žodis "Krišna", kuris nurodo į Absoliučią Tiesą."|Mahabharata, Udyoga parva 71.4 <ref>Sanskrito posmo citata ir posmo vertimas iš knygos "Sri Brahma Samhita" (with the full commentary of Srila Jiva Goswami, compiled and expanded commentary by Sri Srimad Bhaktivedanta Narayana Maharaja), Gaudiya Vedanta Publications 2003, ISBN 81-86737-10-3, 5 puslapio, pdf internete: [http://www.purebhakti.com/resources/ebooks-a-magazines-mainmenu-63/bhakti-books/english/30-brahma-samhita/file.html]</ref>}}
▲{{Citata|''krsi-sabdasya-sattartho nas ca ananda svarupakah<br />sukha-rupa-bhaved-atma bhavanandamayas tatah''<br /><br />"Skiemuo "kriši" nurodo į "egzistenciją, tiesą", o "na" nurodo į natūralios palaimos įsikūnijimą. Sudėtinė reikšmė nurodo į tą, kurio egzistencija apibūdinama palaima, arba kuris traukia visus ir jiems dovanoja palaimą."|Gautamiya tantra 2.60<ref>Sanskrito posmo citata ir posmo vertimas iš knygos "Sri Brahma Samhita" (with the full commentary of Srila Jiva Goswami, compiled and expanded commentary by Sri Srimad Bhaktivedanta Narayana Maharaja), Gaudiya Vedanta Publications 2003, ISBN 81-86737-10-3, 6 puslapio, pdf internete: [http://www.purebhakti.com/resources/ebooks-a-magazines-mainmenu-63/bhakti-books/english/30-brahma-samhita/file.html]</ref>}}
== Institucijos, organizacijos ==
Indijoje pagrindinė Gaudija vaišnavų institucija nuo XX a. pradžios buvo Bhaktisidhantos Sarasvati Prabhupados įsteigta "Gaudiya Math" šventyklų-mokyklų kongregacija, kuri vėliau išsišakojo į vėlesnių mokytojų institucijas; tarp jų buvo ir vieno svarbiausių Bhaktisidhantos mokinių Bhakti Pragjanos Kešavos Maharadžo kartu su A. C. Bhaktivedanta Svamiu Prabhupada 1940 m. įsteigta "Gaudija Vedanta Samiti". Nuo įsteigimo 1966 m. Niurjorke, laikui bėgant Bhaktivedantos Svamio Prabhupados sukurtas ISKCON'as tapo stipria ir populiaria, gausiai žmonių lankoma institucija ir pačioje Indijoje.
| |||