Gotthard von Kettler: Skirtumas tarp puslapio versijų

108 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
[[Vaizdas:Gothard Kettler and Anna.jpg|thumb|left|Gotthard von Kettler sužmona Ana]]
 
[[Kunigaikštis]],Gotardas Ketleris buvo kilęs iš senos [[Vestfalija|Vestfalijos]] giminės[[Kunigaikštis|kunigaikščių]], giminės.<ref> Schwennicke, Ditleff. Europäische Stammtafeln zur Geschichte der Europäischen Staaten (Neue Folge), Band VIII, Tafel 91 (Die Ketteler).</ref>. Tėvas kunigaikštis Gotardas Ketleris iš Melricho (''Gotthard Kettler zu Melrich'', valdė [[1527]]–[[1556]] m.), motina Sofija fon Neselrodė (''Sofie von Nesselrode''). Brolis – Vilhelmas Ketleris (''Wilhelm Kettler'') [[1553]] m. buvo [[Miunsteris|Miunsterio]] [[vyskupas]].
 
Žmona [[Meklenburgas|Meklenburgo]] kunigaikštytė Ana (''Anna von Mecklenburg-Güstrow'', [[1533]] m. – [[1602]] m. [[liepos 4]] d.), Meklenburgo kunigaikščio Alberto Stipriojo ir [[Brandenburgas|Brandenburgo]] kunigaikštytės Anos duktė. Su ja turėjo 7 vaikus.
== Veikla ==
[[Vaizdas:Kurzemes un Zemgales Hercogiste 1740.svg|thumb|left|260px|Kuršo ir Žiemgalos hercogystė]]
[[1537]] m. Gotardas Ketleris įstojo į Livonijos ordiną, nuo [[1554]] m. [[Daugpilis|Diunaburgo]] [[komtūras]], nuo [[1557]] m. [[Viljandis|Felino]] komtūras. [[1558]] m. prasidėjus [[Livonijos karas|Livonijos karui]], tapo didžiojo magistro [[Johanas Vilhelmas Fiurstenbergas|Johano Fiurstenbergo]] vyskupu koadjuktoriumi, o [[1559]] m. didžiajam magistrui Johanui Fiurstenbergui patekus į [[Rusija|Rusijos]] caro [[Ivanas IV|Ivano Rūsčiojo]] nelaisvę, išrinktas Livonijos ordino magistru.
 
Nematydamas galimybės savo jėgomis pasipriešinti Rusijos ir [[Švedija|Švedijos]] invazijai, Gotardas Ketleris susitarė su [[Lietuvos didysis etmonas|Lietuvos didžiuoju etmonu]] [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojumi Radvila Ruduoju]] ir [[Lietuvos didysis kancleris|Lietuvos didžiuoju kancleriu]] [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojumi Radvila Juoduoju]] dėl paramos ir [[1561]] m. [[lapkričio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] sudarė sutartį, pagal kurią Livonijos dalyje buvo įkurta [[Kuršo hercogystė]], tapusi Abiejų Tautų Respublikos vasale. Rytinėje Livonijos dalyje buvo sudaryta buferinė Abiejų Tautų Respublikos vaivadija [[Infliantai]]. [[1562]] m. [[kovo 5]] d. su [[Žygimantas Augustas|Žygimantu Augustu]] sudarė sutartį dėl Kuršo leno valdymo, kurią, nesant karaliaus, pasirašė Mikalojus Radvila Juodasis. 1561-[[1565]] m. Gotardas Ketleris buvo ir Infliantų gubernatoriumi. [[1568]] m. hercogystės sostinę iš [[Kuldyga|Kuldygos]] perkėlė į [[Mintauja|Mintaują]]. [[1575]] m. kaip karaliaus leno valdytojas dalyvavo kare su [[Maskva]].
 
Perėjęs į [[liuteronai|liuteronų]] tikėjimą, Gotardas Ketleris [[1566]] m. [[vasario 24]] d. nutraukė [[celibatas|celibatą]] ir vedė.
 
Jo valdymo metu Kurše ir Žiemgaloje pastatyta 70 bažnyčių, aštuonios mokyklos, aštuonios vargšų prieglaudos.
9 336

pakeitimai