18:20, 27 balandžio 2015 versija taisyti Almas (aptarimas \| indėlis) 269 keitimai →‎Tradicija arba mokykla - sampradaja ← Prieš tai darytas keitimas		18:58, 27 balandžio 2015 versija taisyti anuliuoti Almas (aptarimas \| indėlis) 269 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Caitanja.jpg\|right\|thumb\|Čaitanja Mahaprabhu]] '''Gaudija vaišnavai''' – svarbaus Indijos [[religija\|religijos]] reformatoriaus, [[Filosofas\|filosofo]] ir mistiko, masinio religinio sąjūdžio [[Bengalija\|Bengalijoje]] pradininko [[Čaitanja Mahaprabhu\|Čaitanjos Mahaprabhu]] (1486-1534) pasekėjai, laikantys jį Krišnos inkarnacija (''[[Avataras\|avatara]]''), sudarantys vieną iš [[Krišna\|Krišnos]] garbintojų [[Indija\|Indijoje]] ir visame pasaulyje tradicijų. Praktikuoja ir propaguoja ''[[bhakti joga\|bhakti jogą]]''. Dar žinomi kaip krišnaitai ar krišnaistai, gaudijos, čaitanjaitai, Čaitanja vaišnavitai, Hare Krišnos, Bengalijos vaišnavai ir kitais vardais. Akademiniame diskurse gali būti klasifikuojami kaip viena iš ~~autentiškų~~ [[Induizmas\|hinduizmo]] mokyklų, tradicijų, hinduizmo [[Sekta\|sektų]], ~~mokyklų,~~(akademine ~~[[Kultas\|kultų]]~~to iržodžio ~~panašiai~~prasme). Patys priskiria save vienai iš keturių ~~Indijos~~dieviškai įgaliotų vaišnavų ~~mokyklų (~~''sampradajų'' (mokymo srovių, tradicijų) - Brahma-Madhva ''sampradajai''. Iki 1966 m. Gaudija vaišnavų judėjimas buvo paplitęs ir žinomas tik Indijoje. [[Pasaulis\|Pasaulyje]] jie tapo plačiau žinomi ir įgijo sekėjų nuo tada, kai ''[[guru]]'' A. C. Bhaktivedanta Svami Prabhupada išvyko pamokslauti už Indijos ribų ir įkūrė [[Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija\|Tarptautinę Krišnos Sąmonės Bendriją]] (ISKCON). Gaudija vaišnavų teologija kaip aukščiausią dvasinį tobulumą iškelia Vrindavanos gyventojų meilės Krišnai nuotaikas, aprašytas vaišnavų šventraštyje ''Bhagavata Purana'' (''Šrimad Bhagavatam''). Svarbiausia religine praktika laiko pasakojimą ir klausymąsi apie Krišną ''sadhu'' (šventųjų, labai pažengusių praktikuotojų) bendrijoje, kurį lydi ''[[Harė Krišna\|Hare Krišna mantros]]'' giedojimas (''[[Kirtanas\|sankirtaną]]''). ==Pavadinimo kilmė ir reikšmė== eilutė 59 ⟶ 65: # Dėl santykių požiūrio (''rasa-gata-vičara''): kadangi Brahma ''sampradajoje'' garbinamas Krišna Vrindavanoje su meilia nuotaika (madhurja), tuo tarpu kitose sampradajose garbinamas Krišna arba kiti Dievo pavidalai didybės nuotaikoje (''aišvarja''). # Dėl savojo požiūrio (''atma-gata-vičara''): kadangi Brahma ''sampradajoje'' minima Vrindavanos piemenaičių (''gopių'') meilė Krišnai kaip labiausiai patinkanti Krišnai, o tai sutampa su Čaitanjos Mahaprabhu požiūriu. ==Dešimt pamatinių mokymo principų==▼ Šri Čaitanja Mahaprabhu pats neparašė jokių knygų, bet jo nurodymu jo pasekėjai išdėstė jo mokymą daugelyje savo parašytų knygų. Mahaprabhu asmeniškai davė aštuonis pamokymus [[Aforizmas\|aforizmų]] pavidalu, kurie vadinami Šikšaštaka ("Aštuoni pamokymų posmai"). Tuose aštuoniuose posmuose koncentruotu pavidalu sukaupti [[Vedos\|Vedų]], [[Vedanta\|Vedantos]], [[Upanišados\|Upanišadų]] ir [[Puranos\|Puranų]] pamokymai. Pasiremdami šiais koncentruotais pamokymais, Šri Čaitanjos Mahaprabhu sekėjai vaišnavai, panašiai kaip ir visos Brahma-Madhva ''sampradajos'' ''ačarja'' Madhva savo mokyme, suformulavo dešimt pamatinių mokymo principų, sanskrito kalba vadinamų ''Daša-mula-tatva''. ''Daša-mula'' apibūdina dvasinį tikslą (''sadhją'') ir praktiką tam tikslui pasiekti (''sadhaną'') atsižvelgiant į santykių (''sambandha''), proceso arba priemonių (''abhidheja'') ir tobulumo (''prajodžana'') temas. ▼ {{citata\|▼ # Įrodymo pagrindas (''pramana''): Vedų mokymas, kuris gaunamas per mokytojų seką (''guru-paramparą'') žinomas kaip ''amnaja'' (tai, kas išmokta mintinai). Neklystantis Vedų, ''smriti'' šventraščių, iš kurių pats svarbiausias - Šrimad Bhagavatam, liudijimas o taip pat ir tokie įrodymai, kaip tiesioginis jutiminis patyrimas (''pratjakša''), kuris sutinka su Vedų nurodoma kryptimi, priimami kaip įrodymo pagrindas. Iš jo seka tokios pamatinės tiesos (''pramėjos''):▼ # Aukščiausia tiesa arba realybė (''parama-tattva''): Vienintelis Šri Hari (Višnu) yra Aukščiausia Absoliuti Tiesa.▼ # Visų galių turėtojas (''sarva-šaktiman''): Šri Krišna turi neribotas, daugybės rūšių galias (šakti).▼ # Šri Krišna yra nektariškų santykių skonių vandenynas (''akhila-rasamrita sindhu'').▼ # Tiek dvasiškai išvaduotos, tiek materialiai sąlygotos gyvos esybės yra amžinai atskiros Šri Krišnos dalelytės (''vibhinamša-tatva'').▼ # Sąlygotos esybės (''badha-dživos''): materialiai sąlygotas sielas dengia ''maja'' (iliuzija, materiali energija).▼ # Išvaduotos esybės (''mukta-dživos''): išvaduotos sielos yra laisvos nuo ''majos''.▼ # Nesuvokiamos skirtybės ir vienovės tiesa (''ačintja-bhedabheda-tatva''): visa visata, kuri sudaryta iš sąmoningų gyvų esybių (''čit'') ir nesąmoningos materijos (''ačit'') yra Šri Hari manifestacija, kuri vienu metu yra vienovėje su juo ir nuo jo skiriasi.▼ # Tyra pasišventimo tarnystė (''šudha-bhakti'') yra vienintelė praktika pasiekti tobulumą.▼ # Trancendentinė meilė ir geri jausmai Šri Krišnai (''Krišna-priti'') yra vienintelis ir galutinis siektinas dalykas (sadhya-vastu).\|Bhaktivinoda Thakura, "Gyvos esybės dharma" (Jaiva-dharma), 13 skyrius}}▼ Pirmame ''Daša-mulos'' principe apibūdinamas įrodymo pagrindas, nuo antro iki aštunto principo apibūdinami sąryšiai arba santykiai (''sambandha''), devintas principas apibūdina priemones arba procesą (''abdhidėja''), dešimtas principas apibūdina tobulumą (''prayodžaną'').▼ ==Dievo samprata== eilutė 100 ⟶ 124: ▲==Dešimt pamatinių mokymo principų== ▲Šri Čaitanja Mahaprabhu pats neparašė jokių knygų, bet jo nurodymu jo pasekėjai išdėstė jo mokymą daugelyje savo parašytų knygų. Mahaprabhu asmeniškai davė aštuonis pamokymus [[Aforizmas\|aforizmų]] pavidalu, kurie vadinami Šikšaštaka ("Aštuoni pamokymų posmai"). Tuose aštuoniuose posmuose koncentruotu pavidalu sukaupti [[Vedos\|Vedų]], [[Vedanta\|Vedantos]], [[Upanišados\|Upanišadų]] ir [[Puranos\|Puranų]] pamokymai. Pasiremdami šiais koncentruotais pamokymais, Šri Čaitanjos Mahaprabhu sekėjai vaišnavai, panašiai kaip ir visos Brahma-Madhva ''sampradajos'' ''ačarja'' Madhva savo mokyme, suformulavo dešimt pamatinių mokymo principų, sanskrito kalba vadinamų ''Daša-mula-tatva''. ''Daša-mula'' apibūdina dvasinį tikslą (''sadhją'') ir praktiką tam tikslui pasiekti (''sadhaną'') atsižvelgiant į santykių (''sambandha''), proceso arba priemonių (''abhidheja'') ir tobulumo (''prajodžana'') temas. == Išskirtiniai bruožai ==▼ ▲{{citata\| ▲# Įrodymo pagrindas (''pramana''): Vedų mokymas, kuris gaunamas per mokytojų seką (''guru-paramparą'') žinomas kaip ''amnaja'' (tai, kas išmokta mintinai). Neklystantis Vedų, ''smriti'' šventraščių, iš kurių pats svarbiausias - Šrimad Bhagavatam, liudijimas o taip pat ir tokie įrodymai, kaip tiesioginis jutiminis patyrimas (''pratjakša''), kuris sutinka su Vedų nurodoma kryptimi, priimami kaip įrodymo pagrindas. Iš jo seka tokios pamatinės tiesos (''pramėjos''): ▲# Aukščiausia tiesa arba realybė (''parama-tattva''): Vienintelis Šri Hari (Višnu) yra Aukščiausia Absoliuti Tiesa. ▲# Visų galių turėtojas (''sarva-šaktiman''): Šri Krišna turi neribotas, daugybės rūšių galias (šakti). ▲# Šri Krišna yra nektariškų santykių skonių vandenynas (''akhila-rasamrita sindhu''). ▲# Tiek dvasiškai išvaduotos, tiek materialiai sąlygotos gyvos esybės yra amžinai atskiros Šri Krišnos dalelytės (''vibhinamša-tatva''). ▲# Sąlygotos esybės (''badha-dživos''): materialiai sąlygotas sielas dengia ''maja'' (iliuzija, materiali energija). ▲# Išvaduotos esybės (''mukta-dživos''): išvaduotos sielos yra laisvos nuo ''majos''. ▲# Nesuvokiamos skirtybės ir vienovės tiesa (''ačintja-bhedabheda-tatva''): visa visata, kuri sudaryta iš sąmoningų gyvų esybių (''čit'') ir nesąmoningos materijos (''ačit'') yra Šri Hari manifestacija, kuri vienu metu yra vienovėje su juo ir nuo jo skiriasi. ▲# Tyra pasišventimo tarnystė (''šudha-bhakti'') yra vienintelė praktika pasiekti tobulumą. ▲# Trancendentinė meilė ir geri jausmai Šri Krišnai (''Krišna-priti'') yra vienintelis ir galutinis siektinas dalykas (sadhya-vastu).\|Bhaktivinoda Thakura, "Gyvos esybės dharma" (Jaiva-dharma), 13 skyrius}} ▲Pirmame ''Daša-mulos'' principe apibūdinamas įrodymo pagrindas, nuo antro iki aštunto principo apibūdinami sąryšiai arba santykiai (''sambandha''), devintas principas apibūdina priemones arba procesą (''abdhidėja''), dešimtas principas apibūdina tobulumą (''prayodžaną''). Šiuolaikinės visuomenės kontekste Gaudija vaišnavos ~~smarkiai~~ išsiskiria intensyviu religingumu, mityba ir išvaizda:▼ ▲== Išskirtiniai bruožai == Tarp kitų vaišnavų grupių Gaudija ''sampradaja'' pasižymi tuo, kad laiko Krišną vieninteliu ir pirminiu [[Dievas\|Dievu]] (''Svayam Bhagavan''), visų kitų ekspansijų ir inkarnacijų (''avatarų'') šaltiniu (kiti vaišnavos pirminiu gali laikyti [[Višnu]] arba Narajaną). Jų teologinė [[filosofija]] kaip aukščiausią dvasinį tobulumą ir meilės Dievui išraišką iškelia Krišnos palydovių piemenaičių (''gopių'') ekstaziškas nuotaikas, aprašytas vaišnavų šventraštyje ''Bhagavata Purana'' (''Šrimad Bhagavatam''). Jie išsiskiria ir tuo, kad kaip neatskiriamą dievišką porą garbindami Krišną ir jo moteriškąją palydovę Radhą, ypatingą dėmesį skiria Radhai. Svarbiausia religine praktika laiko ''[[Harė Krišna\|Hare Krišna mantros]]'' kartojimą ir kolektyvinį giedojimą (''[[Kirtanas\|sankirtaną]]''). ▲Šiuolaikinės visuomenės kontekste Gaudija vaišnavos smarkiai išsiskiria intensyviu religingumu, mityba ir išvaizda: * stengiasi nuolat kartoti ''Hare Krišna mantrą'', studijuoti ir propaguoti savo mokymą; * atsisako su religija nesusijusių pramogų, tokių kaip kino, barų, restoranų ir naktinių klubų lankymas, TV žiūrėjimas, azartiniai lošimai ir loterijos ir t. t.; * nevartoja mėsos, žuvies ir kiaušinių ([[vegetarizmas\|laktovegetarai]]), [[Svogūnas\|svogūnų]], [[Česnakas\|česnakų]] ir [[Grybai\|grybų]]; [[kava\|kavos]], [[arbata\|arbatos]], [[alkoholis\|alkoholio]], [[rūkymas\|cigarečių]], [[narkotikai\|narkotikų]] ir kitų svaiginančių preparatų; * gyvenantys šventyklose vaišnavai nešioja senovinius indiškus rūbus; vyrai skutasi galvas, palikdami viršugalvyje plaukų sruogą (''šikhą''); kaktą ir kitas 11 kūno dalių pažymi ženklais iš molio – ''tilaka'' – dviem lygiagrečiom linijom, apačioje užsibaigiančiom lapelio forma. == Išnašos ==

Gaudija vaišnavai: Skirtumas tarp puslapio versijų