Gaudija vaišnavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Indijos religinėje-dvasinėje kultūroje įsitvirtinęs mokymo perdavimo iš mokytojo mokiniui principas vadinamas ''"parampara"'' (sanskr., paraidžiui "iš vieno kitam"). ''Guru-parampara'' - tai konkreti mokytojų (''guru'') seka, per kurią iki konkretaus mokinio ateina konkretus mokymas. Gaudija vaišnavų tradicijoje vadovaujamasi ''bhagavata-paramparos'' principu, kuris reiškia, kad mokytojų seka sudaryta tik iš tokių guru, kurie vertinami kaip aukščiausio dvasinio lygio (''maha-bhagavatos''), tarp kurių egzistuoja dvasinės mokymo koncepcijos perdavimas ir dvasinis (o ne tik formalus) ryšys. Išvardijant mokytojų seką, mažiau reikšmingi ir ne pačio aukščiausio dvasinio lygmens ''guru'' chronologinėje, formaliu fizinio įšventinimo ryšiu (''dikša'') susietoje mokytojų sekoje (''dikša-guru-parampara'') yra praleidžiami. Tokiu būdu išskiriama ''bhagavata-parampara'', kuri pačiais svarbiausiais atstovais apibendrina dvasinės koncepcijos perdavimo srovę, bei tiek formalią (''dikša-guru''), tiek mokymo, neapsiribojančio formaliu ryšiu (''šikša-guru''), mokytojų sekas. Gaudija vaišnavų mokyme teigiama, kad tik ''maha-bhagavatų'' įtraukimas į ''guru-paramparą'' suteikia užtikrintumą, kad mokymas bus dvasiškai grynas ir tobulas, nes mažiau tobuli mokytojai gali įnešti į mokymą trūkumus.

XX amžiaus pradžios svarbus Gaudija vaišnavų mokytojas Bhaktisidhanta Sarasvati pateikia tokią ''bhagavata-paramparą'':