12:12, 27 balandžio 2015 versija taisyti 193.219.78.238 (aptarimas) →‎Senovės Graikija Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		12:13, 27 balandžio 2015 versija taisyti anuliuoti 193.219.78.238 (aptarimas) →‎Senovės Graikija Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 59: [[Vaizdas:Eugène Ferdinand Victor Delacroix 012.jpg\|thumb\|right\|200px\|''Kryžiuočių įžengimas į Konstantinopolį'' (aut. [[Eugène Delacroix]], 1840 m., [[Luvras]], [[Paryžius]])]] Romos imperijai pasidalijus į [[Bizantija\|Rytų]] ir [[Vakarų Romos imperija\|Vakarų Romos]] imperijas, graikų svarba buvo didesnė Rytų Romos imperijoje, dar vadinamoje Bizantija. [[Konstantinas Didysis]] pavertė [[Konstantinopolis\|Konstantinopolį]] nauja Bizantijos-Romos imperijos sostine. Nuo to laiko miestas tapo svarbiausiu helenizmo centru ir juo išliko iki šių laikų. Bizantijos vidurinio laikotarpio pirmaisiais šimtmečiais (~~610–867~~610–999 m.) imperiją puolė seni priešai: [[persai]], [[langobardai]], [[avarai]] ir [[slavai]]) bei pirmąkart istorijoje pasirodę [[arabai]] ir [[bulgarai]]. Priešų atakos neapsiribojo pasienio sritimis. Priešiai dažnai įsiverždavo toli į imperijos žemes, taip keldami grėsmę pačiai [[Konstantinopolis\|sostinei]]. [[1204]] m. prasidėjo paskutinis Bizantijos laikotarpis. Graikai pirmąkart prarado Konstantinopolį, kai šį užėmė lotynų kryžiuočiai, įkūrę [[Lotynų imperija\|Lotynų imperiją]], gyvavusią 57 metus. Šiuo laikotarpiu Bizantijoje įsivyravo [[feodalizmas]]. [[1261]] metais graikų imperija buvo padalinta tarp Komninų valdomo [[Epyras\|Epyro]] ir [[Paleologų dinastija\|Paleologų dinastijos]] Nikėjos. Po ilgalaikio nykimo ir teritorijų praradimo turkams, Bizantijos istorija baigėsi [[1453]] metais, kai buvo [[Konstantinopolio žlugimas\|užimtas Konstantinopolis]].

Graikija: Skirtumas tarp puslapio versijų