Folkloras: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Latviu senovinio folkloro grupe Vilki.2009-08-22.jpg|thumb|right|260px250px|Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki"„Vilki“]]

[[Vaizdas:Lenku senovines muzikos grupe Percival.2009-08-22.jpg|thumb|right|260px250px|Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival"„Percival“]]

'''Folkloras''' (iš {{en|folk}}  – tauta, liaudis ir ''lore''  – žodinė [[tradicija]], [[paveldas]]) yra tauradicijostautos žodinės tradicijos visuma. Tai yra liaudies dainos, [[rauda|raudos]], [[pasaka|pasakos]], [[sakmė]]s, [[legenda|legendos]], [[padavimas|padavimai]], [[mitas|mitai]], [[mįslė]]s, [[minklė]]s, [[patarlė]]s, [[priežodis|priežodžiai]], [[žaidimas|žaidimai]], burtai ir kerėjimo formulės, oracijos. Kartais sąvoka suprantama plačiau ir įskaitoma dar papročiai, apranga, buities reikmenų, liaudies [[dailė]], muzikos instrumentai. Ribos nėra griežtai nustatomos. Siaurąja prasme atitinka sąvoką „[[tautosaka]]“ (vertinys iš ''folk lore''), plačiąja  – „liaudies kultūra“.

Folkloras klasifikijuomas į dainuojamą ir sakytinę tautosaką, tačiau ši klasifikacija sąlyginė  – būna ir dainuojamos pasakos ar mįslės. Folkloras kaip mokslinė disciplina nagrinėjama [[etnologija|etnologijoje]], [[kalbotyra|kalbotyroje]], [[literatūra|literatūroje]] ir (etno)[[muzikologija|muzikologijoje]]. Folkloro duomenys labai svarbūs nagrinėjant [[mitologija|mitologiją]] ir [[religija|religijos]] istoriją. Modernioji etnologija į folklorą įtraukia ir vadimąją miesto folklorą ''graffiti'', bendravimo būdus [[telefonas|telefonu]], [[internetas|internetu]] ir kt.

Folkloras kai kur buvo ar liko svarbi priemonė tautinei identifikacijai, pvz., lietuvams ar estams [[TSRSSSRS|TarybųSovietų Sąjungoje]]. Su nepriklausomybe menkėjo folkloro reikšmė. Folkloras išliko sunormintas, stilizuotas, vaidinamas ir tapo savotiška preke [[turizmas|turizmui]] ir [[eksportas|eksportui]].