Aleksandra Danė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 44:
'''Aleksandra Karolina Marija Šarlotė Luiza Julija''' buvo princo Kristijono, vėliau Danijos karaliaus [[Kristijonas IX|Kristijono IX]] ir jo žmonos Luizos Gesen-Kasel vyresnioji duktė. Kaip kalba, jai davė vardą didžiosios kunigaikštienės Aleksandros Nikolajevnos Romanovos garbei, kuri ištekėjo už Frydricho Vilhelmo Gesen-Kaselio, Aleksandros Danės motinos – Luizos Gesen-Kasel brolio. Ji mirė 1844 metais, būdama devyniolikos metų, 4 mėnesiai iki Aleksandros gimimo.
Savo tėvo dėka ji turėjo giminystės ryšius su daugeliu Europos karališkų dvarų. Jo vyresnysis brolis [[Frederikas VIII]] tapo Danijos karaliumi, jaunesnysis brolis [[Jurgis I (Graikija)|Vilhelmas]] – Graikijos karaliumi, o jaunesnioji sesuo Marija Sofija Dagmara (Dа́gmar), provoslavijoje Marija Fiodorovna – Rusijos imperatorė, [[Aleksandras III|Aleksandro III]] žmona, [[Nikolajus II|Nikolajaus II]] motina.
[[Kristijonas IX|Kristijonas Šlezvig-Holštein-Zonderburg-Gliuksburgas]], nuo gimimo nebuvo tiesioginiu Danijos sosto paveldėtoju, Danijos karaliaus [[Kristijonas VIII|Kristijono VIII]] valia, kurio giminaitę Luizą buvo vedęs, [[1847]] metais buvo paskelbtas Danijos sosto įpėdiniu po būsimo karaliaus Frederiko VII, nes pastarasis negalėjo turėti vaikų. Šis sprendimas buvo palaikytas stambių Europos valstybių. Kristijonas tapo Danijos karaliumi [[1863]] metų [[lapkričio 15]] d. Aleksandra gi tapo Danijos princese. Karalienė Luiza, princesės motina, buvo gyvibinga ir stipri moteris. Pagrindiniu jos rūpesčiu buvo sutuoktinis ir vaikai. Ji įskiepijo savo vaikam meilę muzikai. Iš kitos pusės, ji buvo griežta daugeliu atžvilgių.
| |||