Gaudija vaišnavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pavadinimas "vaišnavai" kyla iš [[Sanskritas|sanskrito]] vardo "[[Višnu]]". Šaknies "višn-" balsį pakeičiant į dvibalsį "ai", ir pridedant galūnę "-ava" gaunamas sanskrito žodis "vaišnava", kuris paraidžiui reiškia "Višnaus", kitaip sakant tas, kas glaudžiai susijęs su Višnumi, kas priklauso Višnui - Višnu garbintojas, Višnu pasišventęs tarnas. Pagal Gaudija vaišnavų [[Teologija|teologiją]], vaišnavas - tai asmuo, kurio [[Sąmonės filosofija|sąmonė]] pilnai pašvęsta Višnu, kuris pasiekė meilės Dievui lygmenį ir nėra materialistiškos būties sampratos įtakoje. Vien tik įvardijimas ir apsirengimas neidentifikuoja vaišnavo; adeptas, kuris nėra pasiekęs intensyvaus pasišventimo Višnu, tam tikro dvasinio lygmens, laikomas vaišnavu tik sąlygine to žodžio prasme (''vaišnava-praja'', ''vaišnava-abhasa'', ''prakrita bhakta'' - panašus į vaišnavą, vaišnavo šešėlis, materialistiškas bhakta).

 

{{tvarkyti}}

{{POV}}

 

 

 

Šri Čaitanja Mahaprabhu pats neparašė jokių knygų, bet jo nurodymu jo pasekėjai išdėstė jo mokymą daugelyje savo parašytų knygų. Mahaprabhu asmeniškai davė aštuonis pamokymus [[Aforizmas|aforizmų]] pavidalu, kurie vadinami Šikšaštaka ("Aštuoni pamokymų posmai"). Tuose aštuoniuose posmuose koncentruotu pavidalu sukaupti [[Vedos|Vedų]], [[Vedanta|Vedantos]], [[Upanišados|Upanišadų]] ir [[Puranos|Puranų]] pamokymai. Pasiremdami šiais koncentruotais pamokymais, Šri Čaitanjos Mahaprabhu sekėjai vaišnavai, panašiai kaip ir visos Brahma-Madhva ''sampradajos'' ''ačarja'' Madhva savo mokyme, suformulavo dešimt pamatinių mokymo principų, sanskrito kalba vadinamų ''Daša-mula-tatva''. ''Daša-mula'' apibūdina dvasinį tikslą (''sadhją'') ir praktiką tam tikslui pasiekti (''sadhaną'') atsižvelgiant į santykių (''sambandha''), proceso arba priemonių (''abhidheja'') ir tobulumo (''prajodžana'') temas.