Gaudija vaišnavai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
redagavimas |
→Pavadinimo kilmė ir reikšmė: pildymas, redagavimas |
||
Eilutė 3:
==Pavadinimo kilmė ir reikšmė==
===Gaudija===
"Gaudija" yra vedinys iš "Gauda" ir nurodo į Indijos regioną tarp Himalajų kalnų ir Vindhja kalvų, kuris vadinamas [[Arjavarta]] - Arijų Žeme. Ši Indijos dalis tradiciškai dalinama į penkias sritis (''Panča-Gauda-deša''): Sarasvatja ([[Kašmyras]] ir [[Pandžabas]]), Kanjakubdža ([[Utar Pradešas]], įskaitant dabartinį Lucknow miestą), Madhja Gauda ([[Madhja Pradešas]]), Maithila ([[Biharas]] ir dalis Bengalijos) ir Utkala (kita dalis Bengalijos ir visa [[Orisa]]). [[Bengalija]] kartais vadinama Gaudadeša, iš dalies dėl to kad įeina į Maithilos sritį, iš dalies dėl to kad XII amžiaus vieno iš Indijos karalių Lakšmano Senos sostinė Bengalijoje buvo žinoma Gaudos vardu. Ši sena sostinė vėliau buvo perkelta į Navadvipo vietovę vakariniame [[Ganga|Gangos]] krante, ir vadinama Gaudapuru, o dar vėliau - Majapuru. Šri Čaitanja Mahaprabhu gimė ten.
Pietų Indija (Dakšinatja), taip pat kaip ir Arjavarta, dalinama į penkias sritis, kurios vadinamos Panča-Dravida. Keturių autentiškų vaišnavų mokyklų (sampradajų) svarbiausi ačarjos (Ramanudža, Madhva, Višnu Svami, Nimbarka), o taip pat ir majavados mokymo pradininkas Šankaračarja buvo kilę iš Panča-Dravida sričių, tuo tarpu Šri Čaitanja Mahaprabhu ir dauguma jo sekėjų buvo kilę iš Panča-Gaudos. Šri Čaitanjos Mahaprabhu sekėjų mokykla save identifikuoja kaip Brahma-Madhva-Gaudija sampradają.
===Vaišnavai===
Pavadinimas "vaišnavai" kyla iš [[Sanskritas|sanskrito]] vardo "[[Višnu]]". Šaknies "višn-" balsį pakeičiant į dvibalsį "ai", ir pridedant galūnę "-ava" gaunamas sanskrito žodis "vaišnava", kuris paraidžiui reiškia "Višnaus", kitaip sakant tas, kas glaudžiai susijęs su Višnumi, kas priklauso Višnui - Višnu garbintojas, Višnu pasišventęs tarnas. Pagal Gaudija vaišnavų [[Teologija|teologiją]], vaišnavas - tai asmuo, kurio [[Sąmonės filosofija|sąmonė]] pilnai pašvęsta Višnu, kuris pasiekė meilės Dievui lygmenį ir nėra materialistiškos būties sampratos įtakoje. Vien tik įvardijimas ir apsirengimas neidentifikuoja vaišnavo; adeptas, kuris nėra pasiekęs intensyvaus pasišventimo Višnu, tam tikro dvasinio lygmens, laikomas vaišnavu tik sąlygine to žodžio prasme (''vaišnava-praja'', ''vaišnava-abhasa'', ''prakrita bhakta'' - panašus į vaišnavą, vaišnavo šešėlis, materialistiškas bhakta).
"Višnu" - tai bendras Dievo vardas sanskrito kalboje, kuris paraidžiui reiškia "visur esantis, visa persmelkiantis". Višnu - visaapimanti absoliuti Esybė, visos būties šaltinis ir valdovas, sanskrito kalboje - Bhagavanas. Rusų kalboje sanskrito šaknis "bhag" turi etimologinį atitikmenį "bog", kuris taip pat naudojamas Dievui įvardinti.
===Gaudija vaišnavų garbinamas Višnu===
Pagal vaišnavų teologiją, Bhagavanas turi neribotai daug vardų ir dvasinių pavidalų, iš kurių Gaudija vaišnavai savo sielos garbinamu Viešpačiu (''ištadeva''), pačiu aukščiausiu, išreiškiančiu pačią giliausią ir pilniausią Bhagavano savastį (''Svayam Bhagavan'') laiko Šri Krišną. Vardas "Krišna" susideda iš šaknies "kriš" ir galūnės "na"; šaknis "kriš" nurodo į patrauklumą, žavingumą, o galūnė "na" į palaimą, tokiu būdu, "Krišna" yra tas Dievo pavidalas, kuris patraukia, sužavi visus ir skleidžia palaimą, džiaugsmą. Bhagavano Šri Krišnos buveinė vadinama "Goloka"; "Go-" džiaugsmo, "-loka" - planeta, buveinė.
| |||