Sluckas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Tomas LDK (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 25:
== Istorija ==
{{main|Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė}}
 
== Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas ==
[[Vaizdas:Old Castle Slucak (Bielarus).jpg|left|thumb|Slucko aukštutinės ir žemutinės pilies ansamblis. 1700–1730 m.]]
Sluckas yra vienas seniausių dabartinės[[Gudija|Gudijos]] ([[Baltarusija|BaltarusijosBaltarusija]]) miestų, žinomų jau nuo XII amžiaus pradžiospradžioje [[dregovičiai|dregovičių]] gyventose žemėse. Lavrentijaus metraštis Slucką mini jau 1127 m., o [[Volynės metraštis|Ipatijaus metraštis]] – 1116 m. ir 1149 m. datomis. Anksčiau priklausęs [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] valstybei, XIII amžiuje Sluckas pateko [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] įtakon. Jau [[Traidenis|Traidenio]] laikais XIII amžiaus pabaigoje jis buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] valdomas, o nuo [[Gediminas|Gedimino]] XIV amžiaus pradžios nuolat pateko į jos sudėtį. Dėl prekybai palankios geografinės padėties Sluckas sparčiai vystėsi ir XIV amžiaus pradžioje tapo [[Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė|Slucko kunigaikštystės]] centru. Nuo XIV amžiaus pradžios iki 1600 m. Slucką valdė [[Gediminaičių dinastija|Gediminaičių dinastijai]] priklausantys kunigaikščiai [[Olelkaičiai]]. 1441 m. miestas gauna savivaldos – [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. 1506 m. netoli Slucko sulaikytas totorių veržimasis į Lietuvą. 1564 m. Sluckas išskirtas iš [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] ir įjungtas į naujai sudarytą [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadiją]]. 1600 m. paskutinei Slucko kunigaikščių įpėdinei Sofijai Olelkaitei ištekėjus už protestantiškos [[Biržai|Biržų]]-[[Dubingiai|Dubingių]] šakos atstovo [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]], Sluckas kartu su [[Kopylius|Kopylium]] po jos mirties 1612 m. perėjo [[Radvilos|Radvilų]] giminei. 15961595 m. Slucką buvo užėmę prieš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] sukilę atamano [[Severynas Nalivaika|Severyno Nalivaikos]] vadovaujami kazokų būriai.
 
== Valdant Radviloms ==
[[Vaizdas:New Castle in Sluck Fuerstenhoff.jpg|left|thumb|220x220px|Slucko (naujoji) bastioninė pilis. 1711–1736 m.]]
Valdant [[Radvilos|Radviloms]] nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus Sluckas tapo vienu žymiausiu [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Kalvinizmas|kalvinizmo]] ir kultūrinio gyvenimo centru. Pirmąją kalvinistų bažnyčią 1617 m. įkūrė Jonušas Radvila. Bažnyčia buvo vienos iš Lietuvos bažnytinės provincijos buveinė. XVII a. joje tarnavo trys ministrai. Bažnyčia kentėjo nuo gaisrų, buvo atstatinėjama. 1851 m. pagal architekto K. Chšanovičiaus (Chrzanowicz) projektą vietoj medinės (ar dviejų) bažnyčios, šalia gimnazijos, buvo pastatyta mūrinė bažnyčia. Kalvinistų bendruomenės Slucke bei jos [[filija|filijų]] Kapyliuje ir Kapysėje veiklą nutraukė Baltarusijos tarybų valdžia, bažnyčia buvo nugriauta po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]].
eilutė 35 ⟶ 39:
[[Boguslavas Radvila]] prie gimnazijos sudarė žymią biblioteką, pirko knygų (pvz. 1640 m. superintendento kun. Andriaus Dobžanskio (''Dobrzański'') knygų rinkinį). Čia ilgą laiką buvo saugoma Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka. XIX a. bibliotekai knygas dovanojo Samuelis Aniševskis, Kristina Otenhauzaitė (''Ottenhauzówna''), Jurgis Okolovas, Stanislovas Borodzičius (''Borodzicz''), grafas Vilhelmas Grabovskis, Janas Krasinskis, Vanovskiai. Slucko gimnazijos knygos turi rankraštinį įrašą, liudijantį priklausymą bibliotekai. Bibliotekos knygos buvo parinktos kunigams lavinti. Likę katalogai rodo, kad joje vyravo Šveicarijos autorių ir leidėjų kūriniai – Biblijos, beveik visi kalvinistiški egzegezės ir Biblijos komentarų leidiniai, teologinių traktatų, pamokslų leidiniai, liuteronų teologų kūriniai, poleminė literatūra, buvo katalikiškų leidinių. Be to, buvo ir pasaulietinio turinio knygų – Vokietijos universitetų profesūros knygos, antikos autorių darbai, Europos valstybių istorijos ir kita literatūra. Bibliotekoje vyravo leidiniai lotynų, hebrajų ir graikų kalbomis, tačiau būta leidinių beveik visomis Europos tautų kalbomis. 1672 m. Slucke pradėjo veikti ir Radvilų [[spaustuvė]], kurią Boguslavo Radvilos duktė Liudvika Karolina Radvilaitė 1695 m. dovanojo Lietuvos kalvinistams.
 
Valdant Radviloms XVII amžiuje Slucke pradėjo veiktiatidaryta pirmoji šiandieninėsdabartinės Baltarusijos teritorijoje buvusi [[vaistinė]].
 
Nuo 1715 iki 1773 m. Slucke veikė jėzuitų kolegija. Pamokslai buvo sakomi lenkų, o manufaktūros darbininkams - ir vokiečių kalbomis. Jėzuitai 1698 m. čia įsteigė gramatikos, 1702 m. poezijos, 1704 m. klases. Nuo 1750 m. pradėta dėstyti visuotinė istorija, vokiečių ir graikų kalbos<ref>http://www.jezuici.krakow.pl/cgi-bin/rjbo?b=enc&q=SLUCK&f=1</ref>.
 
1696 m. Slucke buvo įkurta jėzuitų kolegija. [[Jeronimas Florijonas Radvila]] XVIII amžiaus viduryje Slucke įsteigė karo [[Kadetai|kadetų]] ir [[Baletas|baleto]] mokyklas, o jo brolis [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolas Kazimieras Radvila (Žuvelė)]] 1736 m. – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]] garsėjusią [[Kontušo juosta|kontušo juostų]] [[Manufaktūra|manufaktūrą]], veikusią iki 1844 m. Šioje manufaktūroje 1793 m. prie 28 audimo staklių dirbo 60 meistrų.
 
Radvilos miestą valdė 1612 - 1695 m. ir 1744 - 1832 m.
 
== Carų ir sovietų valdžioje ==
1696 m. Slucke buvo įkurta jėzuitų kolegija. [[Jeronimas Florijonas Radvila]] XVIII amžiaus viduryje Slucke įsteigė karo [[Kadetai|kadetų]] ir [[Baletas|baleto]] mokyklas, 1736 m. – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]] garsėjusią [[Kontušo juosta|kontušo juostų]] [[Manufaktūra|manufaktūrą]], veikusią iki 1844 m.
[[Vaizdas:Słucak, Trajčany. Слуцак, Трайчаны (N. Orda, 1864).jpg|thumb|Slucko Šv. Trejybės vienuolynas. Nugriautas XX amžiaus 5 dešimtmetyje. N. Ordos piešinys. 1864 m.]]
Rusijos imperatorės [[Jekaterina II|Jekaterinos II]] pakurstyti ir jos remiami Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių ir kalvinistų bajorijos atstovai 1767 m. kovo 20 d. Slucke susibūrė į konfederaciją, reikalaudami „sulyginti katalikų ir kitų tikėjimo išpažinėjų politines bei pilietines teises“. Per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|antrąjį Abiejų Tautų padalijimą]] 1793 m. Sluckas pateko į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtį. Iki 1915 m. miestas buvo [[Minsko gubernija|Minsko gubernijos]] pavieto centru.