Sluckas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[FileVaizdas:Old Castle Slucak (Bielarus).jpg|left|thumb|Slucko aukštutinės ir žemutinės pilies ansamblis. 1700-1730 1700–1730 m.]]

Sluckas yra vienas seniausių dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] miestų, žinomų jau nuo XII amžiaus pradžios [[dregovičiai|dregovičių]] gyventose žemėse. Lavrentijaus metraštis Slucką mini jau 1127 m., o [[Volynės metraštis|Ipatijaus metraštis]] – 1116 m. ir 1149 m. datomis. Anksčiau priklausęs [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] valstybei, XIII amžiuje Sluckas pateko [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] įtakon. Jau [[Traidenis|Traidenio]] laikais jis buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] valdomas, o nuo [[Gediminas|Gedimino]] nuolat pateko į jos sudėtį. Dėl prekybai palankios geografinės padėties Sluckas sparčiai vystėsi ir XIV amžiaus pradžioje tapo [[Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė|Slucko kunigaikštystės]] centru. Nuo XIV amžiaus pradžios iki 1600 m. Slucką valdė [[Gediminaičių dinastija|Gediminaičių dinastijai]] priklausantys kunigaikščiai [[Olelkaičiai]]. 1441  m. miestas gauna savivaldos - – [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. 1506 m. netoli Slucko sulaikytas totorių veržimasis į Lietuvą. 1564 m. Sluckas išskirtas iš [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] ir įjungtas į naujai sudarytą [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadiją]]. 1600 m. paskutinei Slucko kunigaikščių įpėdinei Sofijai Olelkaitei ištekėjus už protestantiškos [[Biržai|Biržų]]-[[Dubingiai|Dubingių]] šakos atstovo [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]], Sluckas kartu su [[Kopylius|Kopylium]] po jos mirties 1612 m. perėjo [[Radvilos|Radvilų]] giminei. 1596  m. Slucką buvo užėmę prieš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] sukilę atamano [[Severynas Nalivaika|Severyno Nalivaikos]] vadovaujami kazokų būriai.

[[FileVaizdas:New Castle in Sluck Fuerstenhoff.jpg|left|thumb|220x220px|Slucko (naujoji) bastioninė pilis. 1711-1736 1711–1736 m.]]

Valdant [[Radvilos|Radviloms]] nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus Sluckas tapo vienu žymiausiu [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Kalvinizmas|kalvinizmo]] ir kultūrinio gyvenimo centru. Pirmąją kalvinistų bažnyčią 1617 m. įkūrė Jonušas Radvila. Bažnyčia buvo vienos iš Lietuvos bažnytinės provincijos buveinė. XVII a. joje tarnavo trys ministrai. Bažnyčia kentėjo nuo gaisrų, buvo atstatinėjama. 1851 m. pagal architekto K. Chšanovičiaus (Chrzanowicz) projektą vietoj medinės (ar dviejų) bažnyčios, šalia gimnazijos, buvo pastatyta mūrinė bažnyčia. Kalvinistų bendruomenės Slucke bei jos [[filija|filijų]] Kapyliuje ir Kapysėje veiklą nutraukė Baltarusijos [[tarybų valdžia]], bažnyčia buvo nugriauta po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]].

[[FileVaizdas:Slutskaya gimnazia.jpg|left|thumb|Slucko Radvilų gimnazija. N. Ordos piešinys. XIX a. II pusė]]

[[FileVaizdas:Slucak05715.JPG|thumb|Slucko Šv. Mykolo cerkvė XVIII a. II pusė]]

[[Boguslavas Radvila]] prie gimnazijos sudarė žymią biblioteką, pirko knygų (pvz. 1640 m. superintendento kun. Andriaus Dobžanskio (''Dobrzański'') knygų rinkinį). Čia ilgą laiką buvo saugoma Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka. XIX a. bibliotekai knygas dovanojo Samuelis Aniševskis, Kristina Otenhauzaitė (''Ottenhauzówna''), Jurgis Okolovas, Stanislovas Borodzičius (''Borodzicz''), grafas Vilhelmas Grabovskis, Janas Krasinskis, Vanovskiai. Slucko gimnazijos knygos turi rankraštinį įrašą, liudijantį priklausymą bibliotekai. Bibliotekos knygos buvo parinktos kunigams lavinti. Likę katalogai rodo,<nowiki> </nowiki>kad joje vyravo Šveicarijos autorių ir leidėjų kūriniai – Biblijos, beveik visi kalvinistiški egzegezės ir Biblijos komentarų leidiniai, teologinių traktatų, pamokslų leidiniai, liuteronų teologų kūriniai, poleminė literatūra, buvo katalikiškų leidinių. Be to, buvo ir pasaulietinio turinio knygų – Vokietijos universitetų profesūros knygos,<nowiki> </nowiki>antikos autorių darbai, Europos valstybių istorijos ir kita literatūra. Bibliotekoje vyravo leidiniai lotynų, hebrajų ir graikų kalbomis, tačiau būta leidinių beveik visomis Europos tautų kalbomis. 1672  m. Slucke pradėjo veikti ir Radvilų [[spaustuvė]], kurią Boguslavo Radvilos duktė<nowiki> </nowiki>Liudvika Karolina Radvilaitė 1695 m. dovanojo Lietuvos kalvinistams.

[[Vaizdas:Słucak, Trajčany. Слуцак, Трайчаны (N. Orda, 1864).jpg|thumb|Slucko Šv. Trejybės vienuolynas. Nugriautas XX amžiaus 5 dešimtmetyje. N. Ordos piešinys. 1864  m.]]

Rusijos imperatorės [[Jekaterina II|Jekaterinos II]] pakurstyti ir jos remiami Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių ir kalvinistų bajorijos atstovai 1767  m. kovo 20 d. Slucke susibūrė į konfederaciją, reikalaudami "sulyginti„sulyginti katalikų ir kitų tikėjimo išpažinėjų politines bei pilietines teises"teises“. Per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|antrąjį Abiejų Tautų padalijimą]] 1793 m. Sluckas pateko į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtį. Iki 1915  m. miestas buvo [[Minsko gubernija|Minsko gubernijos]] pavieto centru.

* Ilja Kopijevskis (1651-17141651–1714) - – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės švietėjas, leidėjas, vertėjas, poetas ir rašytojas. Mokėsi Slucko evangelikų reformatų gimnazijoje;

* [[Jeronimas Florijonas Radvila]] (1715-17601715–1760) - – kunigaikštis. Slucke įsteigė kadetų mokyklą, baleto trupę, kontušo juostų manufaktūrą;

* [[Martynas Počobutas|Martynas Počobutas-Odlianickis]] (1728-18101728–1810) - – [[astronomas]] ir [[matematikas]], [[Vilniaus Akademija|Vilniaus akademijos]] [[rektorius]]. Mokėsi Slucko [[Jėzuitai|jėzuitų]] kolegijoje;

* [[Edvardas Jokūbas Daukša]] (1836-18901836–1890) - – lietuvių poetas, vertėjas, [[1863 m. sukilimas|1863  m. sukilimo]] dalyvis. Mokėsi Slucko evangelikų reformatų gimnazijoje;

* [[Stanislovas Dagilis]] (1843-19151843–1915) - – lietuvių poetas, spaudos darbuotojas, vertėjas. Mokėsi Slucko evangelikų reformatų gimnazijoje;

* [[Edmundas Emilijonas Frykas]] (1840-19201840–1920) - – Lietuvos inžinierius, architektas. Baigė Slucko evangelikų reformatų gimnaziją;

* [[Jonas Cumftas]] (1864-19291864–1929) - – gydytojas ir okulistas. Baigė Slucko evangelikų reformatų gimnaziją;

* [[Jonas Yčas]] (1880-19311880–1931) - – pedagogas, valstybės ir visuomenės veikėjas, profesorius, nacionalinės istoriografijos pradininkas. Mokėsi Slucko evangelikų reformatų gimnazijoje;

[[Vaizdas:27 Slucak Zyd talmudyst.jpg|thumb|Sluckas. Talmudo studijos. Apie 1917  m.]]

* 1728  m. - – 8 tūkst.

[[Vaizdas:03 Slucak Kirmas.jpg|thumb|Slucko turgus. Apie 1900  m.]]

* XIX amžiaus II pusė  – 14 180. Iš jų 6764 vyrų ir 7416 moterų.