Sluckas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 11:
|įkurtas =
|vadovotitulas = Meras |vadovas =
|gyventojumetai =
|plotas =
|altitudė =
Eilutė 21:
}}
'''Sluckas''' – miestas [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Minsko sritis|Minsko srityje]], prie [[Slučė (Baltarusija)|Slučės]] upės
== Istorija ==
{{main|Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė}}
Sluckas yra vienas seniausių dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] miestų, žinomų jau nuo XII amžiaus pradžios [[dregovičiai|dregovičių]] gyventose žemėse. Lavrentijaus metraštis Slucką mini jau 1127 m., o [[Volynės metraštis|Ipatijaus metraštis]] - 1116 m. ir 1149 m. datomis. Anksčiau priklausęs [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] valstybei, XIII amžiuje Sluckas pateko [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] įtakon. Jau [[Traidenis|Traidenio]] laikais jis buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] valdomas, o nuo [[Gediminas|Gedimino]] nuolat pateko į jos sudėtį. Dėl prekybai palankios geografinės padėties Sluckas sparčiai vystėsi ir XIV amžiaus pradžioje tapo [[Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė|Slucko kunigaikštystės]] centru. Nuo XIV amžiaus pradžios iki 1600 m. Slucką valdė [[Gediminaičių dinastija|Gediminaičių dinastijai]] priklausantys kunigaikščiai [[Olelkaičiai]]. 1506 m. netoli Slucko sulaikytas totorių veržimasis į Lietuvą. 1564 m. Sluckas išskirtas iš [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] ir įjungtas į naujai sudarytą [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadiją]]. 1600 m. paskutinei Slucko kunigaikščių įpėdinei Sofijai Olelkaitei ištekėjus už protestantiškos [[Biržai|Biržų]]-[[Dubingiai|Dubingių]] šakos atstovo [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]], Sluckas kartu su [[Kopylius|Kopylium]] po jos mirties 1612 m. perėjo [[Radvilos|Radvilų]] giminei.
Valdant [[Radvilos|Radviloms]] nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus Sluckas tapo vienu žymiausiu [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kalvinizmo ir kultūrinio gyvenimo centru. Kristupas Radvila (1585-1640) apie 1626 m. Slucke įkūrė gimnaziją (šaltiniuose 1617 m. minima mokykla). Buvo numatyta, kad gimnazija rengs būsimus evangelikų reformatų kunigus, ir 1625 m. sinodas kartu su mokyklomis nutarė steigti alumnatus ir bibliotekas. Gimnazija garsėjo savo aukštu mokymo lygiu, XVIII a. čia mokino lenkų ir vokiečių, lotynų kalbų, etikos, retorikos, istorijos, teisės ir matematikos; gimnaziją galėjo lankyti ir katalikai. Pradžioje mokslas buvo nemokamas. 1809 m. rusų valdžia gimnazijos statusą pakeitė į pavieto mokyklos, bet 1827 m. atkūrė gimnaziją. 1881 m. gautinai perėjo rusų žinion, pavadinta vyrų gimnazija. Išliko iki 1914 m.
[[Boguslavas Radvila]] (1620-1669) prie gimnazijos sudarė žymią biblioteką, pirko knygų (pvz. 1640 m. superintendento kun. Andriaus Dobžanskio
(Dobrzański) knygų rinkinį). Čia ilgą laiką buvo saugoma Vilniaus
evangelikų reformatų sinodo biblioteka. XIX a. bibliotekai knygas
dovanojo Samuelis Aniševskis, Kristina Otenhauzaitė (Ottenhauzówna),
Jurgis Okolovas, Stanislovas Borodzičius (Borodzicz), grafas Vilhelmas
Grabovskis, Janas Krasinskis, Vanovskiai. Slucko gimnazijos knygos turi
rankraštinį įrašą , liudijantį priklausymą bibliotekai.
Bibliotekos knygos buvo parinktos kunigams lavinti. Likę katalogai rodo,
<nowiki> </nowiki>kad joje vyravo Šveicarijos autorių ir leidėjų kūriniai – Biblijos,
beveik visi kalvinistiški egzegezės ir Biblijos komentarų leidiniai,
teologinių traktatų, pamokslų leidiniai, liuteronų teologų kūriniai,
poleminė literatūra, buvo katalikiškų leidinių. Be to, buvo ir
pasaulietinio turinio knygų – Vokietijos universitetų profesūros knygos,
<nowiki> </nowiki>antikos autorių darbai, Europos valstybių istorijos ir kita literatūra.
Bibliotekoje vyravo leidiniai lotynų, hebrajų ir graikų kalbomis, tačiau būta leidinių beveik visomis Europos tautų kalbomis.
XVII a. Slucke buvo ir Radvilų spaustuvė, kurią Boguslavo Radvilos duktė
<nowiki> </nowiki>Liudvika Karolina Radvilaitė 1695 m. dovanojo Lietuvos kalvinistams.
== Nuorodos ==
| |||