Kurilų salų konfliktas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

===Vėlesnis laikotarpis===

[[1855]] m. pasirašyta Japonijos ir Rusijos sutartis dėl jūrų sienos ir [[prekyba|prekybos]], pagal kurią keturios pietinės Kurilų salos buvo atiduotos Japonijai (jūrų siena buvo nutiesta tarp Iturupo bei Uruko salų). Tačiau sutartyje kalbama tik apie Iturupo salos priklausomybę [[Japonija]]i, likusios trys salos (Kunaširas, Šikotanas bei Chabomajus) sutartyje nėra minimos. 1855 m. sutartimi pietų Sachalinas buvo padalintas dviem valstybėm. Tokios sąlygos netenkino nė vienos [[valstybė]]s, todėl praėjus dvidešimčiai metų, 1875 m. pasirašyta [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] sienų sutartis, kuria buvo atlikti teritoriniai mainai. Pietinė Sachalino dalis, tuomet priklausiusi Japonijai, buvo atiduota Rusijai. Už tai Japonija gavo visą Kurilų salyną, kuris jai ir priklausė iki 1945 metų. 1905 metais Rusijai pralaimėjus [[karas|karą]] prieš Japoniją, [[Sachalinas]] vėl atiteko pastarajai kaip karo grobis.

 

 

Rusija jautė teisę užimti Kurilų salas, nes pagal slaptą Jaltos susitarimą 1945 m. vasario mėn. vid., kuriame dalyvavo JAV, [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] ir Rusijos atstovai, Kurilų salos pripažintos Rusijos nuosavybe. Po Potsdamo sutarties 1945 m. rugpjūčio 14 d. Japonija buvo priversta pripažinti reikalavimus ir pati buvo okupuota JAV, [[Taivanas]] – Kinijos, Sachalinas ir Kurilų salos – Rusijos.

[[1952]] m. sekė San Francisko konferencija, kurioje Japonija atsisakė pretenzijų į Kurilų salas, tačiau šios sutarties nepasirašė Rusija. Tokiu būdu palikdama Japonijai viltį kada nors susigrąžinti Kurilų salas. Tarptautinės konvencijos teigia, jog po karo, sudarius taikos sutartį, okupuotos teritorijos turi būti grąžinamos, Rusija ir šį kartą tarptautines normas ignoravo.