Kilnusis erelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kilnusis erelis''' ({{La|Aquila chrysaetos}}, {{en|Golden Eagle}}, {{de|Steinadler}})  – [[Vanaginiai|vanaginių]] (''Accipitridae'') šeimos [[plėšrieji paukščiai|plėšrusis paukštis]]. Dar vadinamas paukščių karaliumi.

Kilnieji ereliai vieni didžiausių tarp [[Tikrieji ereliai|tikrųjų erelių]] ({{La|Aquila}}) genties, o Lietuvoje tarp [[Plėšrieji paukščiai|plėšriųjų paukščių]] savo dydžiu prilygsta [[Jūrinis erelis|jūriniam ereliui]] (kilniojo erelio ilgesnis kūnas, bet labai nežymiai mažesnis svoris). Kilniųjų erelių patelės ir patinai žymiai skiriasi dydžiu ir svoriu. Patelės gali užaugti iki 90-100 90–100 cm, o patinėliai vidutiniškai 10  cm mažesni. Sparnų tarpugalis patinėlių nuo 190-210 190–210 cm, kada patelių yra 200-230 200–230 cm. Patinėliai sveria nuo 2.,8  kg iki 4.,6  kg, patelės - – 3.,8  kg - – 6.,7  kg. Uodega – - 34-42 34–42 cm.

Paplitę [[Europa|Europoje]], [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] iki šiaurinės [[Meksika|Meksikos]], [[Artimieji rytai|Artimuosiuose rytuose]] ir [[Azija|Azijoje]] iki pat [[Ramusis vandenynas|Didžiojo vandenyno]] rytinių jo pakrančių, Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]].

Vidurio Europoje daugiausiai aptinkami perintys paukščiai [[Alpės]]e, ir [[Karpatai|Karpatuose]]. [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]] dažniau sutinkami perintys [[Škotija|Škotijoje]], [[Skandinavija|Skandinavijoje]], šiaurinėje ir centrinėje [[Rusija|Rusijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Estija|Estijoje]] (peri apie 40-50 porų), rečiau [[Latvija|Latvijoje]], kurioje kaip manoma gyvena daugiau kaip 10 porų. Į Lietuvą užklysta traukimo metu bei žiemą, bet oficialiai perinčių porų Lietuvoje dar neaptikta, nors jiems veistis Lietuvoje sąlygos panašios kaip ir Latvijoje, Baltarusijoje, kur žinoma, jog kilnieji ereliai poruojasi.

Patelės dažniausiai deda du kiaušinius, rečiau tik vieną, ar net tris, keturis kiaušinius. Peri tiek patelė, tiek ir patinėlis pasikeisdami apie 40-4540–45 dienas. Dažniausiai išaugina vieną arba du jauniklius, kurie lizdą palieka maždaug po trijų mėnesių.

Kilnieji ereliai gaudydami grobį, naudoja savo vikrumą ir greitį, su labai galingais [[nagai]]s čiupdami auką. Tad kilniųjų erelių maisto racionas labai įvairus, nors priklauso nuo regiono kuriame gyvena ar metų laiko. Pavyzdžiui, [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] jie dažniausiai minta [[kiškiniai]]s ir [[voverės|voveraitėmis]], kas sudaro apie 83.,9 proc. jų dietos. Pagal svarbumą jų mitybos racione įprastai antroje vietoje yra įv. paukščiai. Arba kartais jie tiesiog plėšikauja atimdami grobį iš kitų plėšriųju paukščių, arba nubaido juos (pavyzdžiui, grifus) nuo gulinčios dvėselienos.

Minta (pasigauna) [[triušis|triušiais]], [[švilpikas|švilpikais]], [[voverė|voveraitėmis]] ir stambesniais gyvūnais - – [[lapės|lapėmis]], naminėmis ir [[vilpišys|laukinėmis katėmis]]. Jeigu nepakankamai pasigauna minėtų žvėrelių ar paukščių, ypač žiemos metu, tai ėda net dvėselieną ir [[ropliai|roplius]] arba puola didesnius žvėris, pavyzdžiui, [[kalnų ožys|kalnų ožius]] ir net [[šiaurės elnias|šiaurės elnius]]. Kilnieji ereliai taip pat kartais minta [[gulbė]]mis, [[Pilkoji gervė|pilkosiomis gervėmis]], [[fazanai]]s, [[kranklys|krankliais]], [[Balnotasis kiras|balnotaisiais kirais]] ir kitais [[plėšrieji paukščiai|plėšriaisiais paukščiais]]: [[vištvanagis|vištvanagiais]], [[medžioklinis sakalas|medžiokliniai sakalais]], [[sakalas keleivis|sakalai keleiviais]], [[tūbuotasis suopis|tūbuotaisiais suopiais]]. Užfiksuota, kad savo maisto racionui užmušdavo ir suaugusią [[stirna|stirną]]. Su kilniojo erelio [[Eurazija|Euraziniais]] porūšiais, kai kurios [[Azija|Azijos]] [[stepės|stepių]] medžiotojų tautos sumedžiodavo ir tebemedžioja net [[vilkas|vilkus]].