Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Istorija: Įdėta nuoroda į vaizdą (pašto ženklą)
Pataisytos nuorodos į šaltinius. Nurodytas žmonių, gyvenančių Europos Tarybos narėse, skaičius.
Eilutė 1:
'''Europos žmogaus teisių konvencija''' ('''EŽTK'''; oficialus pavadinimas – ''Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija'') – tai daugiašalė [[tarptautinė sutartis]], kuri skirta [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] ir pagrindinių [[laisvė|laisvių]] apsaugai [[Europa|Europoje]]. Europos žmogaus teisių konvencija buvo parengta [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] ir pateikta pasirašymui 1950 metų lapkričio 4 dieną, o įsigaliojo 1953 metų rugsėjo 3 dieną, kada dokumentą [[ratifikacija|ratifikavo]] reikalaujamas [[valstybė|valstybių]] skaičius (10 valstybių). Prie Konvencijos yra prisijungusios 47 [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] valstybės narės, kuriose gyvena virš 800 milijonų žmonių, šios tarptautinės sutarties pasirašymas yra stojimo į [[Europos Taryba|Europos Tarybą]] būtina sąlyga.<ref>RAINEY, Bernadette, WICKS, Elizabeth, OVEY Clare. ''Jacobs, White & Ovey: The European Convention on Human Rights''. 6th ed. Oxford: Oxford University Press, 2014. 597 p. ISBN 978-0-19-965508-3.</ref>
 
Europos žmogaus teisių konvencijos narės įsipareigojo laiduoti Konvencijoje apibrėžtas teises ir laisves visiems jų [[jurisdikcija|jurisdikcijoje]] esantiems asmenims. Konvencijos pagrindu buvo įsteigtas [[Europos Žmogaus Teisių Teismas]] (buveinė [[Strasbūras|Strasbūre]]), prižiūrintis, kad valstybės narės laikytųsi Konvencijos nuostatų. Į [[Europos Žmogaus Teisių Teismas|Europos Žmogaus Teisių Teismą]] asmuo gali kreiptis, jeigu jo atžvilgiu valstybė padaro Konvencijoje numatytos teisės ar laisvės pažeidimą (vad. individualūs skundai). Taip pat viena valstybė narė gali pareikšti ieškinį dėl kitos valstybės narės padaryto Konvencijos pažeidimo (vad. tarpvalstybiniai skundai). Teismo sprendimai, kuriais nustatomi konvencijos pažeidimai, valstybėms narėms yra privalomi. Tai, kaip valstybės narės vykdo [[Europos Žmogaus Teisių Teismas|Europos Žmogaus Teisių Teismo]] sprendimus, prižiūri [[Europos Taryba#Ministrų Komitetas|Europos Tarybos Ministrų Komitetas]]. Europos Tarybos Ministrų Komiteto prašymu Europos Žmogaus Teisių Teismas teikia rekomendacines nuomones, susijusias su Konvencijos aiškinimu.<ref>[http://conventions.coe.int/Treaty/en/Summaries/Html/005.htm ''Europos"Convention Tarybosfor internetothe svetainėProtection of Human Rights and Fundamental Freedoms".''] [http://coe.int coe.int.] [interaktyvus] [žiūrėta 2015 m. balandžio 1218 d.]</ref>
 
Europos žmogaus teisių konvencija įvardijama kaip veiksmingiausia ir pažangiausia tarptautinio lygmens [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] apsaugos sistema.<ref>VADAPALAS, Vilenas. ''Tarptautinė teisė''. Vilnius: Eurgrimas, 2006, 277 p. 277ISBN 9955-682-48-5. </ref><ref>''European Convention on Human Rights (ECHR)''. Encyclopædia Britannica. In ''Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite''. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2012.</ref><ref>KATUOKA, Saulius. Europos žmogaus teisių konvencija. In ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''. Kaunas: Spindulys, 2004, t. 5, 709 p. 709ISBN 5-420-01532-3. </ref> Konvencija žymėjo didelius pokyčius tarptautinėje teisėje – pirmą kartą tarptautinės teisės istorijoje individas įgijo realias galimybes ginti savo teises tarptautiniu lygiu, teikdamas skundą tarptautiniam teismui.<ref>JOČIENĖ, Danutė. ''[https://www.mruni.eu/upload/iblock/180/2_danute_jociene.pdf Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos įtaka nacionalinei teisei bei jurisprudencjaijurisprudencijai, tobulinant žmogaus teisių apsaugą. Konvencijos ir Europos Sąjungos teisės santykis.''] In ''Jurisprudencija'' [interaktyvus]. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007 [žiūrėta 2015 m. balandžio 18 d.], 7(97), 17 p. 17.ISSN 1392-6195.</ref> Priėmus Europos žmogaus teisių konvenciją, [[žmogaus teisės]] iš neapibrėžtų principų virto konkrečiais teisiniais įsipareigojimais, kurių laikymąsi buvo patikėta prižiūrėti specialioms tarptautinėms institucijoms.<ref>VADAPALAS, Vilenas. ''Tarptautinė teisė''. Vilnius: Eurgrimas, 2006, 277 p. 277ISBN 9955-682-48-5.</ref>
 
== Istorija ==