Steponas Batoras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link GA šablonas.
Blowwhite (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
| dinastija = [[Vaizdas:Coa_Hungary_Family_Báthory.svg|left|30px]] [[Batorai]]
| vardas = Steponas Batoras<br />{{pl|Stefan Batory}}<br />{{hu|Báthory István}}
| paveikslėlis =StepanStefan bathory.jpgBatory 11.PNG
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 180px200px
| gimimo data = {{Gimė|1533|9|27}}
| gimimo vieta =
Eilutė 46:
| vikiteka = Category:Stefan Batory
}}
[[Vaizdas:Jan Matejko-Batory pod Pskowem.jpg|thumb|| Janas Mateika. Steponas Batoras prie Pskovo (1872 &nbsp;m.)]]
[[Vaizdas:Poland in 1570s-1580s (reign of Batory).jpg|thumb|[[ATR]] Stepono Batoro valdymo laikais]]
[[Vaizdas:Nagrobek Stefana Batorego.jpg|thumb|Stepono Batoro antkapis [[Vavelis|Vavelyje]]]]
[[Vaizdas:Skargi7.jpg|thumb| Atminimo lenta Vilniaus universiteto Didžiajame kieme]]
 
'''Steponas Batoras''' ([[lenkų kalba|lenk.]]: ''Stefan Batory''; [[vengrų kalba|vengr.]]: ''Báthory István'', [[1533]] &nbsp;m. [[rugsėjo 27]] d. &nbsp;– [[1586]] &nbsp;m. [[gruodžio 12]] d.) &nbsp;– [[Transilvanija|Transilvanijos]] kunigaikštis (1571–1576 &nbsp;m.), Lenkijos karalius ([[1575]]–[[1586]] &nbsp;m.), Lietuvos didysis kunigaikštis ([[1576]]–[[1586]] &nbsp;m.). Valdė kartu su [[Ona Jogailaitė|Ona Jogailaite]].
 
Reformavo [[Žečpospolita|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenę, sudarė taikos sutartį su [[Turkija]] ir [[Krymas|Krymo]] chanatu. Įtraukęs į [[Livonijos karas|Livonijos karą]] Lenkijos kariuomenę, atkovojo [[Rusija|Rusijos]] užimtas [[LDK]] bei Livonijos teritorijas ir privertė rusus sudaryti taikos sutartį. Suvaidino svarbų vaidmenį pertvarkant Vilniaus jėzuitų kolegiją į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]].
 
== Transilvanijos kunigaikštis ==
Gimė to paties vardo (Báthory István) Transilvanijos didiko šeimoje. 1571 &nbsp;m. Steponas Batoras tapo Transilvanijos vaivada. Buvo austrų priešu.
 
== Lietuvos ir Lenkijos valdovas ==
Lietuviai renkant Steponą Batorą nedalyvavo. Jis buvo išrinktas lenkų po ilgų derybų. Vedė [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] seserį Oną, jis [[1576]] &nbsp;m. [[gegužės 1]] d. vainikavosi [[Krokuva|Krokuvoje]] Lenkijos karaliumi bei Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1576 &nbsp;m. Steponas Batoras prisiekė ''pacta conventa''. Pagal ją pasižadėjo atgauti žemes, kurias buvo užėmusi Maskva, sustiprinti valstybės sienas, skirti Abiejų Tautų Respublikos reikalams 200 000 florinų.
 
{{Biograf-cleanup|Esamasis laikas, netaisyta Šapokos kalba}}
Eilutė 70:
 
== S. Batoras sumuša rusus ir atima iš jų [[Polockas|Polocką]] (1579–1582) ==
[[1558]]–[[1583]] &nbsp;m. karas su [[Maskva]], pradėtas dar Žygimanto Augusto, tebesitęsė. Rusai šeimininkavo [[Livonija|Livonijoje]], plėšė Lietuvos rytų pakraščius. Steponas Batoras, būdama energingas ir karo dalykuose nusimanęs vadas, ėmė rūpestingai ruoštis karui. Visų pirma reikėjo pertvarkyti [[Kariuomenė|kariuomenę]]. Nors jau Žygimanto Augusto buvo sudaryta nuolatinė kariuomenė, bet jos nepakako. S. Batoras pradėjo organizuoti valstiečius į vadinamąją rinktinę kariuomenę. Paimtuosius valstiečius atleisdavo nuo visų kitų pareigų. Nuo kiekvieno 20 ha turėjo eiti vienas valstietis. Susidarė gera pėstininkų kariuomenė. Tada bajorai jau mažiau stojo į kariuomenę, pasilikdami savo dvaruose ir ūkininkaudami. Be to, S. Batoras sutvarko artileriją, pasamdė kariuomenės [[Vengrija|Vengrijoje]], pasikvietė žinomų inžinierių iš [[Italija|Italijos]] ir kitų kraštų, sutvarkė maisto tiekimą, žemės darbams pašaukė valstiečius su kirviais ir kastuvais. Taip gerai pasiruošęs [[1579]] &nbsp;m. S. Batoras su didele jungtine Lietuvos ir Lenkijos kariuomene pradėjo karo žygį prieš Maskvą. S. Batoras išstūmė rusus iš Livonijos, rusų žemėje užėmė Polocką ir apgulė [[Pskovas|Pskovą]]. Nusigandęs Maskvos [[caras]] [[Jonas IV Rūstusis]] ([[rusų kalba|rus.]]: (''Иван Грозный'') ([[1533]]–[[1584]] &nbsp;m.) skubiai paprašė taikos. [[1582]] &nbsp;m. taika buvo pasirašyta dešimčia metų. Lietuva atgavo Livoniją ir Polocką &nbsp;– galėjo pagaliau pailsėti po sunkaus varginančio karo.
 
== S. Batoras duoda laisvę visų tikėjimų žmonėms ==
S. Batoras pats būdamas katalikas, leido Lietuvoje kurtis [[Protestantizmas|protestantams]]. Jis visados sakydavo: ''„Esu žmonių, ne sąžinių karalius“'', jis skelbė leidžiąs kiekvienam savo tikėjimą skleisti pamokymais ir geru pavyzdžiu, bet ne smurtu, ne ugnimi ir kardu. Be [[Martynas Liuteris|Liuterio]], plito Lietuvoje dar ir [[Jonas Kalvinas|Kalvino]] mokslas, ypač tarp bajorų ir didikų. Galinga Lietuvos didikų [[Radvilos|Radvilų]] giminė miestuose steigė protestantų mokyklas, bažnyčias, spaustuves. Tačiau tuo laiku subruzdo ir ginti savo tikėjimo [[Katalikybė|katalikai]]. Daug lietuvybei nusipelnė [[Žemaitija|Žemaičių]] vyskupas [[Merkelis Giedraitis]]. Žemaičių vyskupas kunigaikštis M. Giedraitis rado daugybę žmonių, atkritusių į senąjį tikėjimą, katalikų [[Kunigas|kunigai]] ir bažnyčios išnyko. Jei kunigų kur ir buvo dar likę, tie patys lietuviškai nemokėjo. Vyskupas pasikvietė kunigų, mokančių lietuviškai, ir pats važinėjo po kraštą, sakydamas pamokslus, mokydamas dorovės. Jis įkūrė [[Vilnius|Vilniuje]] kunigų seminariją. Kovojo su plintančia lenkų įtaka Lietuvoje, visada pabrėždamas [[LDK]] savarankiškumą, rūpinosi lietuviškų knygų spausdinimu.
 
== Lietuva &nbsp;– švietimo židinys Rytų Europoje ==
Plintant [[Protestantizmas|protestantizmui]], daug protestantų mokyklų atsirado Lietuvoje, katalikai suskato steigti savo mokyklas, kad būtų atstatyta katalikybė. Steponas Batoras labai rūpinosi jaunuomenės auklėjimu, savo aktu [[1579]] &nbsp;m. [[balandžio 1]] d. jis pakėlė Vilniaus kolegiją į [[Vilniaus universitetas|akademiją &nbsp;– universitetą]]. Iš pradžių jame tebuvo du fakultetai: [[VU Filosofijos fakultetas|filosofijos]] ir [[Teologija|teologijos]]. Dauguma profesorių buvo svetimtaučiai, mokslas dėstomas [[Lotynų kalba|lotyniškai]], bet buvo mokoma ir vietos gyventojų kalbų &nbsp;– [[baltarusiai|gudų]], lenkų ir lietuvių, nes turėta galvoje, kad baigę akademiją kunigai bei teologai galėtų aiškinti tikybos dalykus žmonių gimtąja kalba. [[1586]] &nbsp;m. studentų (daugiausia lietuvių, gudų, lenkų, bet ir vokiečių, švedų, vengrų ir kt.) buvo 700, o po dešimties metų padaugėjo iki 900. Akademija daugiausia rūpinosi katalikybės įtvirtinimu ir kova su protestantizmu, bet, nepaisant, kad lietuvių kalba buvo apleista, paskatino lietuvišką raštiją ir apskritai pakėlė švietimą krašte, Vilniaus akademija &nbsp;– universitetas tapo kultūriniu centru Rytų Europoje. Mokslas, kultūra iš Lietuvos plito į [[Rytų slavai|rytų slavų]] žemes, net [[Bizantija|Bizantijos]] įtakoje buvusią Maskvą. Vilnius kaip prekybos centras, viliojo ne tik kaimynų pirklius, bet ir su prekėmis atvykstančius vengrus, rumunus, totorius, [[Armėnai|armėnus]].
 
== S. Batoras sutvarko [[Teismas|teismus]] ==
Lietuvos bajorai labai mėgdavo bylinėtis, retai kuomet pasitenkindavo vietinių teismų nutarimu, vis eidavo skųstis Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Kadangi S. Batoras turėjo labai daug darbo ir gyveno daugiausia Lenkijoje, negalėdavo visų bylų peržiūrėti. Tad [[1581]] &nbsp;m. [[kovo 1]] d. buvo nutarta įkurti aukščiausiąjį teismą &nbsp;– [[Lietuvos vyriausiasis tribunolas|Vyriausiąjį Lietuvos Tribunolą]]. Tribunolą sudarė 40 bajorų rinktų teisėjų, kurie posėdžiaudavo paeiliui [[Vilnius|Vilniuje]], [[Trakai|Trakuose]], [[Naugardukas|Naugarduke]] ir [[Minskas|Minske]]. Įsteigus Tribunolą, bajorų reikšmė Lietuvoje dar daugiau išaugo.
 
S. Batoras mirė [[Gardinas|Gardine]] [[1586]] &nbsp;m. [[gruodžio 12]] d., ruošdamasis karui su [[Maskva]] ir savo didelių planų neįvykdęs. Po mirties jam buvo atliktas pirmasis aprašytas ir išspausdintas skrodimas, jį atliko gydytojas [[Simonas Simonijus]] ir Nikolas Bucela.
 
== Šaltiniai ==
A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 &nbsp;m. &nbsp;– ISBN 5-420-00631-6
 
{{start box}}