| Pavadinimas = Eligijus Stankus ▼{{Upė
▲| Pavadinimas = Eligijus Stankus
| Paveiksliukas = Sunrise near Mossaka (Congo).JPG
| Paveikslėlio apibūdinimas = Kongo žemupys
| Ilgis = 4700
| Nuolydis =
| Vidutinis debitas = 41 800
| Baseino plotas = 3 680 000
| Ištakos = [[Didysis Riftų Slėnis]]
| Žiotys = [[Atlanto vandenynas]]
| Šalys = [[Kongo DR]], [[Kongo Respublika|Kongas]]
| Vikiteka = Category:Congo River
}}
'''Kongas''' ({{fr|Congo}}) – didžiausia [[upė]] [[Centrinė Afrika|centrinėje]] [[Afrika|Afrikos]] žemyno dalyje, antra upė pagal ilgį (4700 km) Afrikoje po [[Nilas|Nilo]]. Kongo upės pavadinimas taip pat duoda pavadinimą [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinei Respublikai]] ir [[Kongo Respublika]]i. Abi šalys driekiasi ant Kongo upės krantų.
Iš pradžių ši upė vadinta '''Zairu''', o XVII a. europiečiai tyrinėtojai ją perkrikštijo Kongu – [[bakongai|bakongų]] tautos vardu. [[1971]] m. priklaususio [[Belgija]]i Kongo ir upės pavadinimas pakeistas Zairu. Nuo [[1997]] m. šaliai ir upei grąžintas Kongo pavadinimas.
Didžiausi intakai – [[Lomamis]], [[Aruvimis]], [[Cuapa]], [[Ubangis]] ir [[Sanga]].
Upė yra svarbi KDR transporto arterija. Dėl krioklių laivuojama atkarpomis – 145 km nuo žiočių iki [[Matadis|Matadžio]] ir nuo [[Kinšasa|Kinšasos]] iki [[Kisanganis|Kisanganio]].
[[Vaizdas:CongoLualaba watershed topo.png|thumb|left|200px|Kongo baseinas]]
Tolimiausia Kongo ištaka – [[Čambezė]]s upė, prasideda Zambijoje, į pietus nuo Tanganikos. Vandeningiausia – '''[[Lualaba]]''', prasideda KDR [[Katangos provincija|Katangos provincijoje]], ~100 km į vakarus nuo [[Lubumbašis|Lubumbašio]]. Dėl slenksčių tik atskiros Lualabos dalys tinkamos laivybai. Iš pradžių ji siaurais uolėtais tarpekliais teka į šiaurę, paskui, nuvingiavusi per nendrynų apsuptas pelkes ir balas, įteka į Kisalės ežerą. Ties Kongolo miestu vis spartėjanti upės tėkmė išsiplečia šešiskart (iki 500 m); čia ją kerta plento ir geležinkelio tiltas, vienintelis 2800 km ilgio upės atkarpoje. Anapus driekiasi skardingas tarpeklis su kriokliais ir kunkuliuojančiais verpetais – Pragaro vartai (''Portes d’Enfer''). Toliau, iki Njangvės, yra kelios laivybai tinkamos atkarpos su sraunesniais ruožais, o ten upė neria į bauginančią tankmę. Pratekėjusi 1800 km į šiaurę ir nusileidusi [[Bojomos kriokliai]]s Lualaba toliau vadinama Kongu.
Nuo Kisinganio, iškarto už krioklių, upė lanku tenka į vakarus, toliau pasuka į pietvakarius. Už [[Mbandaka|Mbandakos]] miškas praretėja ir upė supama neaprėpiamų pelkių, išsiplečia iki 16 km. Čia į Kongą įteka didžiausias intakas – Ubangis. Toliau upė formuoja KDR ir Kongo respublikos sieną. Prieš krioklius upė išplatėja ir suformuoja [[Malebo ežeras|Malebo ežerą]], jo vakariniame pakraštyje įsikūrę Kinšasa ir [[Brazavilis]]. Už jų upė [[Livingstono kriokliai]]s leidžiasi žemyn – 350 km ruože nusileidžia 260 m. Krioklių apačioje įsikūręs Matadžio uostas, nuo čia upė formuoja sieną tarp KDR ir [[Angola|Angolos]]. Kongo vagą jūros dugne pratesia povandeninis kongo kanjonas, didžiausias tokio tipo kanjonas pasaulyje.
[[1482]] m. portugalų tyrinėtojas [[Diogo Cão]] atradęs upės žiotis nesugebėjo įveikti Livingstono krioklių, todėl didžioji upės dalis europiečiams liko nežinoma. 1886–1887 m., [[Antroji Afrikos ekspedicija|Antrosios Afrikos ekspedicijos]] metu upę ištyrė [[Henris Mortonas Stenlis]].
== Nuorodos ==
| 