Neutrinas neturi [[krūvis|krūvio]], [[sukinys]] lygus 1/2,. o[[Standartinis modelis|Standartinio modelio]] rėmuose neutrinai neturi [[masė]]s. Tačiau [[Neutrinų osciliacijos|neutrinų osciliacijų]] atradimas (elektroniniai, miuoniniai ir tau neutrinai gali virsti vienas kitu) verčia daryti prielaidą, kad neutrinų masė vis –tik beveikne nuliuinulinė. ManomaIš tiesioginių eksperimentų nustatyta, kad elektroninių neutrinų masė yra mažesnė už 2,2 [[Elektronvoltas|eV]] (su 95% patikimumu). Šiuo metu manoma, kad tikroji elektroninių neutrinų [[masė]] yra tarp 0,1 eV ir 2,52 eV. Tai yra apie milijoną kartų mažiau už [[elektronas|elektrono]] masę ir apie milijardą kartų mažiau už [[protonas|protono]] masę. ŠiuoKitų metudviejų yraneutrinų masės remiantis tiesioginiais eksperimentais žinomos trysdar netiksliau. Miuoninio neutrino masė yra mažesnė nei 170 keV, o tau neutrino masė tikrai mažesnė nei 18,2 MeV. Kosmologinė [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] hipotezė uždeda 50 eV viršutinę ribą suminei visų trijų rūšių neutrinų rūšys:masei (jei ji būtų didesnė, [[Visata]] [[Gravitacinis kolapsas|kolapsuotų]]). O iš [[Reliktinis spinduliavimas|reliktinio spinduliavimo]] ir [[Laimano miškas|Laimano miško]] analizės galima teigti, kad ši riba yra ne didesnė kaip 0,3 eV.
Šiuo metu yra žinomos trys neutrinų rūšys:
* elektroninis neutrinas <math> \nu_e\ </math>,
* miuoninis neutrinas <math> \nu_\mu\ </math>,
* tau neutrinas <math> \nu_\tau\ </math>.
Kiekviena iš šių rūšių turi [[antidalelė|antidaleles]]. Neutrinas yra labai skvarbus ir beveik nesąveikauja su medžiaga. Elektroninio neutrino masė ypač maža. Neutrino masė svarbi aiškinant „trūkstamos masės“ fenomenąproblemą [[kosmologija|kosmologijoje]], nes nepaisant mažos neutrinų masės jų koncentracija Visatoje yra pakankamai didelė, kad turėtų įtakos vidutiniam tankumui.
