Faustina Kovalska: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.157.80.45 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (DYGLYS keitimas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 50:
|vikiteka= Faustyna Kowalska
}}
[[Vaizdas:Faustyna Kowalska-Wilno.JPG|thumb|250px|left|Faustinos KovalskoKovalskos namelis Vilniaus Antakalnyje ]]
'''Marija Faustina Kovalska''' ([[Lenkų kalba|lenk.]] ''Maria Faustyna Kowalska'', tikr. ''Helena Kowalska'', ''Šv. Faustina'', [[1905]] m. [[rugpjūčio 25]] d. Głogowiece – [[1938]] m. [[spalio 5]] d. [[Krokuva|Krokuvoje]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] vienuolė, mistikė, [[katalikai|Romos katalikų]] bažnyčios šventoji.
 
Gimė varganojeskurdžioje ir pamaldžioje valstiečių šeimoje,. Buvo trečia iš dešimties vaikų ir pakrikštyta Helenos vardu. 3 metus mokėsi mokykloje, tačiau nuo 15-os metų metė mokyklą ir pradėjo dirbti, kad galėtų padėti savo šeimai. Nuo 18-os metų prašė tėvų leidimo stoti į [[vienuolynas|vienuolyną]], bet šie jai neleido. Pagaliau 1925 08 01 Helenai atsivėrė Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno Varšuvoje durys. Pasibaigus [[postulatas|postulatui,]] ji išvyko į noviciato namus [[Krokuva|Krokuvoje]]. Ten 1926 04 30 įvilktuvėse ji gavo abitą ir vienuolės Marijos Faustinos vardą. Po 4 metų ji davė laikinuosius, o 1933 05 01 - amžinuosius skaistumo, neturto ir klusnumo įžadus. 1929 m. vasarį buvo trumpam atvykusi į [[Vilnius|Vilnių]]. Davusi amžinuosius vienuolinius įžadus, nuo 1933 m. [[gegužės 25]] d. gyveno Vilniuje, čia patyrė Jėzaus apsireiškimų, kuriuos užrašė savo dienoraštyje. Vilniuje Faustinos dvasios tėvas buvo prof. kun. [[Michał Sopoćko|Michal Sopočko]] (1888–1975), jokuris ir paskatino vienuolę rašyti savo sielos dienoraštį. Jo padedama, Faustina ėmėsi skelbti Viešpaties Gailestingumą. [[Kunigas]] Michal Sopočko taip pat susitarė su dailininku Eugenijumi Kazimirovskiu, kad jis nutapys Išganytojo atvaizdą pagal Faustinos regėjimus. Paveikslas buvo pradėtas tapyti [[1934]] m. [[sausio 2]] d. Vienuolė pusę metų lankėsi [[dirbtuvė]]je kas savaitę, kad nurodytų klaidas bei patikslintų detales. 1934-ųjų birželį buvo nutapytas pirmasis [[GailestingojoDievo JėzausGailestingumo paveikslas]]. buvo poVilniaus kurioFaustina laikoišvažiavo į Varšuvą, vėliau persikėlė į Krokuvą. Visur ji dirbo paprastą darbą: virėjos, daržininkės, durininkės. Gyvendama Krokuvos vienuolijos namuose, ji pasiligojo ir du kartus gydėsi Prodniko ligoninėje (dab. šventojo Jono Pauliaus II lig.) greta Krokuvos. Mirė 1938 m. [[spalio 5]] d., grįžusi iš ligoninės į vienuolyną. Jos palaikai buvo pabaigtaspalaidoti Krokuvoje - Lagievnikuose, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno kapinėse, bendrame kape.
Šv. Faustina nuolat svajojo apie naują vienuolyną Lenkijoje. 1937 m. [[gegužės 4]] d. gavo leidimą išstoti iš vienuolijos. Tačiau dėl nuolat blogėjančios sveikatos, mirė 1938 m. [[spalio 5]] d.
 
[[2000]] m. [[balandžio 30]] d. [[Jonas Paulius II]] Faustiną Kovalską kanonizavo – paskelbė šventąja.