}}
'''Lena''' ({{ru|Лена}}, {{sah|Өлүөнэ}}) – 10-a pagal dydį ir 9-a pagal vandeningumą upė pasaulyje, esanti [[Rusija|Rusijoje]], [[Sibiras|Rytų Sibire]]. Prasideda Baikalo kalnagūbryje, 1640 m aukštyje, vos 20 km nuo [[Baikalas|Baikalo ežero]] kranto. Teka į šiaurės rytus, iki santakos su [[Vitimas|Vitimu]] – siauru slėniu, vėliau – slėnis išsiplėčia iki 30 km. Nuo [[Jakutskas|Jakutsko]] pasuka į šiaurę, šiaurės rytus. Iki Jakutsko krantai aukšti, uolėti, žemiau – nuolaidūs. Dešinysis slėnio šlaitas remiasi į [[Verchojanos kalnagūbris|Verchojanos kalnagūbrį]]. Įteka į [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] [[Laptevų jūra|Laptevų jūrą]] ir sudaro deltą (plotas 10800 km²). Pagrindinė deltos prataka – Bylovas.
Deltos plotis ties žiotimis apie 400 km. Net 7 metų mėnesius čia vyrauja neigiamos temperatūros. Tundros pelkynai saugomi Lenos deltos gamtos rezervate. Lenos delta sovietmečiu buvo tremtinių kalinimo vieta.
Svarbiausi intakai:
* ''kairieji'': [[Niuja]], [[Viliujis]]
Vidutinis upės debitas – 17 tūkst. m³/s, didžiausias – 200 tūkst. m³/s, mažiausias – 366 m³/s. Būdingi aukšti pavasario potvyniai ir dažni vasaros poplūdžiai. Žiemą upė užšąla, nes žiemą būna minusinė temperatūra (iki -40). Lena per metus į jūrą nuneša 12 mln. t nešmenų. Aukštupyje ledai laikosi nuo lapkričio pabaigos iki gegužės vidurio, žemupyje – nuo rugsėjo pabaigos iki birželio pabaigos. Laivyba: potvynio metu – nuo Kačiugo, reguliari – nuo Ust Kuto. Žvejyba. Svarbiausi uostai ir prieplaukos: [[Ust Kutas]], [[Kirenskas]], [[Lenskas]], [[Oliokminskas]], [[Pokrovskas]], [[Jakutskas]], [[Sangaras]]<ref>{{GEC|249}}</ref>.
== Upėvardis ==
Upėvardis kildinamas iš [[evenkų kalba|evenkiško]] pavadinimo ''Елю-Енэ'', reiškiančio „didžioji upė“.<ref>Мостахов С. Е. Река Лена. Якутск, 1972. С. 3, 5.</ref>
Vladimiro Ulijanovo slapyvardis [[Leninas]] kilo nuo Lenos upės.
|