Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S žodis "laiduoti" pakeistas į labiau paplitusį "garantuoti"
S →‎Istorija: ištaisyta gramatinė klaida
Eilutė 9:
Regioninė [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] apsaugos sistema [[Europa|Europoje]] buvo pradėta kurti siekiant reaguoti į dvi problemas. Pirma, pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]] siekė įgyvendinti plačią veiksmų programą žmogaus teisių srityje, ir Europos Žmogaus teisių konvencija, paremta [[Visuotinė žmogaus teisių deklaracija|Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos]] idėjomis, sudarė minėtosios programos dalį. Buvo tikima, kad tokia programa ateityje padės išvengti rimčiausių žmogaus teisių pažeidimų, įvykusių [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu (kaip antai [[holokaustas]]). Antra, Konvencija buvo pradėta rengti, kai [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] įsigalėjo [[komunizmas|komunistinė santvarka]], tad šiuo žmogaus teisių dokumentu taip pat norėta pasipriešinti [[komunizmas|komunizmo]] įtakos neigiamiems padariniams.
 
Konvencijos tekstas buvo parengtas [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], kai [[Hagos Kongresas|Hagos kongrese]] įvairių sričių atstovai iš visos Europos išsakė savo ryžtą imtis bendrų veiksmų siekiant užtikrinti [[taika|taiką]]. 1949 metų vasarą virš 100 parlamentarų iš 12 [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] narių pirmą kartą susirinko [[Strasbūras|Strasbūre]] į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Susirinkusi Parlamentinė Asamblėja prioritetais laikė regioninio žmogaus teisių apsaugos dokumento rengimą ir įgyvendinančio tą dokumentą Teismo steigimą. Buvęs Prancūzijos [[ministras]] Pierre-Henri Teitgen pateikė pranešimą Parlamentinei Asamblėjai, siūlydamas saugotinų teisių katalogą, kuris buvo sudarytas iš kai kurių [[Visuotinė žmogaus teisių deklaracija|Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje]] įtvirtintų teisių. Taip pat pranešėjas apibūdino, kaip galėtų veikti saugomų teisių įgyvendinimo teisminis mechanizmas. Po intensyvių [[derybos|derybų]] Asamblėja išsiuntė savo galutinį siūlymą Europos Tarybos Ministrų komitetui, o šis sušaukė [[ekspertas|ekspertų]] grupėgrupę, kuri ir parengė pačios Konvencijos tekstą.
 
Konvencijos tekstas atspindi tradicinę pilietinių teisių traktuotę, atsižvelgiant į [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir kitų [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] narių patirtį. Konvencija buvo pateikta pasirašymui [[Roma|Romoje]], 1950 m. lapkričio 4 d. Ji įsigaliojo 1953 m. rugsėjo 3 d. Konvencijos laikymąsi prižiūri Strasbūro [[Europos Žmogaus Teisių Teismas]] ir Europos Taryba. Iki 1998 metų Konvencijos laikymosi priežiūrą atliko ir Europos Žmogaus Teisių Komisija, kuri nebefunkcionuoja nuo Konvencijos 11 protokolo įsigaliojimo.
 
== Konvencijos turinys ==