Harvardo universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Harvardo universitetas''' ({{en|Harvard University}} arba {{en|The President and Fellows of Harvard College}}) – privatus universitetas [[Kembridžas (JAV)|Kembridže]], [[Masačusetsas|Masačusetso]] valstijoje, ''[[Ivy League]]'' narys. Steigėjas – kolonijinio Masačusetso įstatymų leidžiamasis organas. Harvardo universitetas, įsteigtas [[1636]] m., yra seniausia aukštesniojo mokslo įstaiga [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Valstijose]].

Harvardo universitetas yra seniausia aukštesniojo mokslo įstaiga Jungtinėse Valstijose, įsteigta praėjus 16 metų po [[Piligrimas|piligrimų]] atvykimo į [[Plimutas (JAV)|Plimutą]]. Harvardo koledžas buvo įkurta [[1636]] m. Masačusetso įlankos Kolonijos didžiojo ir vyriausiojo teismo balsavimu ir buvo pavadinta jos pirmo geradario garbei. Džonas Harvardas iš Čarlstauno ({{en|Charlestown}}), jaunas dvasininkas, kuris po savo mirties [[1638]] m. paliko savo biblioteką ir pusę savo turto naujajai įstaigai. Chartija, įkūrusi Harvardo koledžo korporaciją, buvo pasirašyta Masačusetso gubernatoriaus Thomas Dudley [[1650]] metaism.

Ankstyvaisiais metais koledžas siūlė klasikinį akademinį kursą, pagrįstą anglų universiteto modeliu, bet suderintą su dominuojančia [[Puritonai|puritoniška]] pirmų [[Kolonializmas|kolonistų]] [[filosofija]]. Kolegija buvo prijungta prie kongregacionalistų ([[Parapija|parapijiečių]]) klasės. Ankstyva brošiūra, publikuota [[1643]] m., pateisino koledžo egzistavimą: „Pakelti Studijavimo kokybę ir išsaugoti tai Palikuonims, bijant palikti neraštingą dvasininkiją bažnyčioms“. Harvardo ankstyvas devizas buvo „Kristui ir Bažnyčiai“. Jo direktyvoje studentams tai išdėstė viso išsimokslinimo tikslą: „Tegul kiekvienas studentas būna aiškiai instruktuotas ir turėtų omenyje, kad svarbiausias jo gyvenimo ir studijavimo tikslas yra pažinti Dievą ir Jėzų, kurie yra amžinasis gyvenimas. Ir todėl Kristus turi būti pateiktas kaip vienintelis viso teisingo studijavimo ir žinių pamatas“.

[[1708]] metųm. rinkimuose, kai buvo išrinktas Džonas Leveretas ({{en|John Leverett}}), pirmas prezidentas, kuris nebuvo dvasininkas, pažymėjo koledžo virtimą intelektualios nepriklausomybės kryptimi nuo [[Puritonai|puritonizmo]].

Tarp [[1830]] m. ir [[1870]] m. Harvardas buvo [[Privatusis kapitalas|privatizuotas]]. Tuo metu, kai federalistai kontroliavo valstijų valdžią, Harvardas klestėjo, bet [[1824]] m. federalistų partijos pralaimėjimas rinkimuose Masačusetse leido atgimstantiems demokratams-respublikonams blokuoti valstybinį privačių universitetų finansavimą. Iki [[1870]] m. politikai ir ministrai, kurie iki šio laiko sudarė universiteto prižiūrėtojų valdybą buvo pakeisti Harvardo buvusių studentų, įtrauktų iš Bostono viršutinės klasės verslo ir profesinės bendruomenės, o universitetas gyvavo iš privačių lėšų.